Klimato kaita į Lietuvą gali atginti naujų ligų

Klimato kaita į Lietuvą gali atginti naujų ligų

Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Vaidotas Beniušis (BNS) / Rimvydo ANČEREVIČIAUS nuotr.

Keičiantis klimatui, lietuviams teks labiau saugotis visus metus aktyvių erkių ir gintis nuo egzotiškų ligų, tokių kaip maliarija, didės akių ir širdies ligų rizika, sako mokslininkai.

Saugantis taršos ir kaitros, sveikatos specialistai siūlys dažniau būti pastatuose, o patys pastatai keisis tiek išore, tiek vidumi: dalis jų patys gaminsis energiją ir galės keisti atspalvį priklausomai nuo metų laiko.

„Žmonės bus priversti keisti savo gyvenimo būdą, riboti buvimo atviroje gamtoje laiką arba didinti išlaidas savo sveikatos apsaugai, priežiūrai ir profilaktikai“, – BNS sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) lektorius Vidmantas Vaičiulis.

BIC

Sveikatos specialistų rekomendacijos daugiau laiko praleisti gryname ore ateityje bus koreguojamos: dėl oro užterštumo ir alinančių karščių sveikatai palankiausios taps gerai vėdinamos patalpos.

Pasak V. Vaičiulio, iki 2100 metų vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje pakils mažiausiai pusantro laipsnio, o ilgėjant saulėtiems periodams ultravioletinė spinduliuotė taps vis pavojingesnė žmonių odai bei akims.

„Lietuvių tauta dar nėra prisitaikiusi prie sauso, karšto ir saulėto klimato, o tai reiškia, kad netolimoje ateityje padaugės odos navikinių susirgimų bei akių kataraktos atvejų“, – sako V. Vaičiulis.

Keisime gyvenimo būdą

LSMU profesorius Ričardas Radišauskas pažymi, kad oro užterštumas didės tiek dėl žmonių veiklos, skatinančios klimato kaitą, tiek šios kaitos padarinių.

Užsitęsusios karščio bangos sudarys geras sąlygas didėti taršai kietosiomis dalelėmis, sieros ir azoto oksidais, priežeminiu ozonu, o tai didins kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligų pavojų.

Be to, sausringi orai kelia didelę miškų ir pievų gaisrų riziką, kai į orą taip pat išsiskiria daug degimo procese susidariusių sveikatai kenkiančių junginių.

„Žmonės savo gyvenimo būdą bus priversti keisti ir karščio bangų padažnėjimo, tai reiškia, kad atsiras poreikis dažniau likti namuose arba nuolatos ieškoti natūraliai ar dirbtinai vėdinamų vietų“, – sako V. Vaičiulis.

Be to, oro tarša ir sausringus sezonus keisiantys gausūs lietūs ir jų sukeliami potvyniai gali nulemti, jog dalis lauke augančių maisto produktų bus užteršiami, todėl teks keisti ir mitybos įpročius.

„Esant karščio bangoms ir didelei oro taršai ateityje galbūt reikės peržiūrėti ir rekomendacijas, skirtas sveikam gyvenimo būdui“, – mano profesorius R. Radišauskas.

Labiau vargins ir įprastos, ir egzotiškos ligos

Pasak ekspertų, ateityje žiemos bus vis šiltesnės, o tai nulems ankstesnes ir ilgesnes gripo ir peršalimo ligų epidemijas. Dalis šių pokyčių pastebima jau ir dabar.

„Jei anksčiau susirgimų gripu ir viršutinių kvėpavimo takų ligomis protrūkiai prasidėdavo vasario pabaigoje, pavasario pradžioje, tai dabar gripo sezonas keletą metų iš eilės prasideda sausio mėnesį“, – sako V. Vaičiulis.

Šiltos žiemos taip pat reiškia, jog erkės išliks aktyvios visus metus, tai gali nulemti erkinio encefalito ir Laimo ligos protrūkius. Be to, Lietuva gali tapti palanki plisti egzotiškoms ligoms.

„Nereikėtų atmesti ir naujų invazinių vabzdžių ir jų platinamų ligų atsiradimo Lietuvoje dėl jiems vis palankesnių čia gyventi sąlygų, pavyzdžiui, maliarijos, kurios reguliarių susirgimų Lietuvoje nefiksuojama jau nuo 1957 metų, kada ji buvo išnaikinta“, – pastebi mokslininkas.

Vasarą dažnėsiančios karščio bangos didins širdies ir kraujagyslių ligų riziką: tikėtina, kad gyventojai dažniau skųsis širdies ritmo sutrikimais ar nestabiliu kraujospūdžiu, dažnės perkaitimai ir šiluminiai smūgiai.

Ilgainiui tai gali tapti iššūkiu ne tik visuomenei, bet ir medicinos sistemai – jai reikės išmokti pasirūpinti išaugusiu kiekiu pacientų su ūmiomis sveikatos problemomis.

Ilgėjant augalų žydėjimo laikui jautrius žiedadulkėms žmones vis dažniau vargins alerginė sloga. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras šiemet skelbė, kad didelis alergijos pavojus pirmą kartą per visą stebėjimų laikotarpį užfiksuotas sausio mėnesį.

Pastatai gamins sau energiją ir keis atspalvį

Gyventojai taip pat turės skirti daugiau dėmesio stengdamiesi taupyti brangstantį ir senkantį gėlą vandenį, nuolat ieškoti būdų atsivėsinti.

Oro kondicionavimo sistemos taps neatsiejamas namų ir kitų erdvių atributas, o pastatų konstrukcijose bus ieškoma naujų technologijų, mažinančių energijos sąnaudas ir saugančių nuo neigiamos aplinkos poveikio.

„Anksčiau reikėdavo šildyti, dabar šildyti žiemą reikia mažiau, bet atsiranda vėsinimas vasaros metu“, – BNS sakė Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Saulius Vasarevičius.

Pasak jo, jau dirbama prie technologijų, leidžiančių užtikrinti, kad pastatai jiems reikiamą energiją pasigamintų patys.

„Kryptis, tikslas yra pastatai, kurie nenaudotų papildomos energijos – mintis ta, kad pastatas pasigamina tiek energijos, kiek jam reikia naudoti jo eksploatacijos metu. Jis energiją gautų iš saulės elementų stogo konstrukcijoje, sienoje, pastate gali būti įmontuota nedidelė vėjo jėgainė ar biodujų jėgainė“, – sakė jis.

Miestų kraštovaizdyje turėtų atsirasti „pastatų chameleonų“ – jie vėsesniu oru atiduotų kuo mažiau energijos, o vasarą tiek neįkaistų.

„Yra įvairūs technologiniai sprendimai, kai gali šiek tiek kisti jo atspalvis priklausomai nuo temperatūros: pasikelia tam tikros žaliuzės ant sienų, pasisuka, spalva kita ir įkaista mažiau“, – teigė S. Vasarevičius.

Pasak S. Vasarevičiaus, dėl ypač kontrastingų orų infrastruktūra ir miestai vis dažniau kentės ne tik nuo karščio bangų, bet ir nuo gausių liūčių keliamų potvynių.

„Vykstant klimato kaitai yra sausi periodai ir lietingi periodai, ryškėja skirtumai. Dabar praktiškai pikų daugėja, jie ryškėja: arba sausra, arba lietūs“, – sakė jis.

Mokslininkai taip pat teigia, jog neišvengiamai reikės perplanuoti miestus, didinant žaliąsias zonas, galinčias sumažinti karščio bangų ir taršos poveikį, gerinti oro kokybę, daugiau dėmesio skirti transportui ir naujoms jo technologijoms.

AIK

Kraujo labaratorija

NKC

JUKmedia

Lazy Monkey

Tattoo

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.