13 C
Panevėžys
Penktadienis, 25 rugsėjo, 2020

„Klasco“ vadovas: amonio trąšos Klaipėdos uoste kraunamos saugiai

AutoriusERIKA ALONDERYTĖ (BNS)FotoBNS

Galingą sprogimą Beiruto uoste, kaip manoma, sukėlus jame saugotai amonio salietrai, amonio trąšas Klaipėdos uoste kraunančios bendrovės „Klasco“ vadovas sako, kad žmonėms nerimauti nereikėtų – jų krova vyksta saugiai, pagal griežtus saugumo reikalavimus.

Pasak „Klasco“ laikinojo vadovo Vytauto Štombergo, trąšos uoste ilgiausiai išbūna kelias dienas ir nėra sandėliuojamas, priešingai nei Beirute.

„Mes šitą produktą krauname tiesiogine krova – iš vagono į laivus. Sandėliavimas, praktiškai jei yra kokia Australija, būna tik didmaišiuose, pagal visas normas, reikalavimus. Lietuvoje gali būti ne daugiau 700 tonų trumpalaikis sandėliavimas“, – BNS sakė V. Štombergas.

„Klasco“ teigimu, gamybos metu amonio nitratas maišomas su inertinėmis medžiagomis – magnio nitratu, o šis junginys praktiškai neturi sprogstamųjų savybių. Šias trąšas gamina „Achemos grupės“, kuriai priklauso „Klasco“, valdoma Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“.

„Šitas produktas, dar pradedant nuo senų laikų, kai nebuvo reglamentų, buvo iš visos Sovietų Sąjungos vežamas, kiekiai buvo neriboti, jie buvo žvėriški, ir kraunama buvo neaišku kaip, o dabar yra griežti reikalavimai, nėra, kad tiesiog imu ir kraunu“, – pridūrė „Klasco“ vadovas.

Pasak jo, didmaišiai turi keturis sluoksnius ir apsaugo trąšas nuo sąlyčio, drėgmės, saulės spindulių ar kitų veiksnių. Jie talpina po 500 kilogramų trąšų.

„Visiškai saugu. O kitas dalykas, ta pati salietra yra sprogi prie labai aukštos temperatūros. Tokią aukštą temperatūrą pasiekti, kaip ir Libane, ten įvyko didelis gaisras, buvo uždarame sandėlyje sandėliuojamas. Pas mus iš viso negalimas toks sandėliavimas uždarose patalpose“, – aiškino laikinasis „Klasco“ vadovas.

„Jei tas produktas būtų tiek pavojingas, tai gamyklos net negalėtų dirbti. O ten, jeigu ilgai sandėliuojama ir neaiški kokybė produkto, gal jis iš viso buvo suakmenėjęs“, – pridūrė jis.

Amonio salietra sudaro iki 2,3 proc. metinės „Klasco“ krovinių apyvartos, trąšos paprastai gabenamos mažais laivais.

„Kai pirkėjas, pavyzdžiui, Vakaruose, perka, tai yra suderintas laivo atvykimas ir užvežimas, o kiekiai yra labai maži, gabenama mažais laivais iki 3 tūkst. tonų“, – sakė V. Štombergas.

„Klasco“ tikina, jog amonio salietros krovą kasmet tikrina komisija, kurioje dirba Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos atstovai. Paskutinį kartą buvo tikrinta 2019 metų gegužę, naujas patikrinimas vyks rugpjūčio 17-20 dienomis.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

„Agrokoncernas“: ginče dėl muitų už trąšas laukiama ES Teisingumo Teismo sprendimo

erikas

Vyriausybė pritarė trąšų importo kontrolės pasiūlymams

erikas

S. Skvernelis: Lietuva turi ginti savo trąšų gamintojus

erikas

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau