Ketinama įvesti 240-250 eurų dydžio minimalių poreikių krepšelį

Valdžia ketina įvesti maždaug 240-250 eurų dydžio minimalių poreikių krepšelį, parodantį, kiek žmogui reikia per mėnesį turėti pajamų, kad jis išgyventų. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjo Romo Lazutkos, šį krepšelį būtų galima taikyti jau nuo kitų metų – su juo susieti bent kai kurias išmokas.  

„Per šį pusmetį turėtų paaiškėti (krepšelio likimas – BNS). Mes norėtume visas arba bent jau didžiąją dalį išmokų, net ir bazinę pensiją, susieti su šiuo dydžiu“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete pranešė R.Lazutka, o veliau BNS užsiminė apie svarstomą idėją su šiuo krepšeliu susieti net ir minimalią algą (MMA), kuri dabar siekia 380 eurų.

Anot jo, minimalių poreikių krepšelis, kuris 2016 metų kainomis siektų 238 eurų, sudarytas remiantis statistikos informacija, kiek šalies gyventojai pinigų išleidžia namų ūkiui, bei dietologų duomenimis, kiek kainuoja minimaliai reikalingas maistas. Dėl kainų pokyčių, krepšelis būtų indeksuojamas.

R.Lazutka sako, kad ateityje dalį (dėl konkretaus dydžio galutinis sprendimas dar nepriimas – BNS) tokio krepšelio sumos turėtų sudaryti dabar skurstantiems mokama socialinė pašalpa, o kitą dalį – įvairios gyventojo pajamos iš pašalpų, kompensacijų už šildymą, vaikų nemokamą maitinimą, vaikų pinigai, gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir taip toliau.

„Jeigu pripažįstame, kad ekonomiškai pagrįstas tas krepšelis, mes nebūtinai turime jį užtiktinti per socialinę pašalpą – šeimos gauna vaiko pinigus, gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, tai visus tuos sudėję, galėtume garantuoti, kad daugumai šeimų tas krepšelis yra užtikrinamas“, – komitete teigė R.Lazutka

Pasak ministro patarėjo, socialinė pašalpa pakeistų dabar nustatytas valstybės remiamos pajamas (102 eurai), nes šį dydį, kaip ir buvusį minimalų gyvenimo lygio arba bazinės socialinės išmokos (38 eurai) dydžius ketinama panaikinti.

Tačiau prieš valstybės remiamų pajamų dydžio atsisakymą, norima jas dar padidinti 20 proc. – iki 122 eurų. Tam biudžeto lėšų poreikis, pasak patarėjo, siektų 78 mln. eurų.

R.Lazutka prognozuoja, kad maždaug pusę minimalių poreikių krepšelio ir turėtų siekti valstybės garantuota parama – socialinė pašalpa.

Po posėdžio BNS R.Lazutka teigė, kad didinti socialinės pašalpos dalį nebūtų protinga, nes „ji mažina norą dirbti“.

„Valstybė negali įsipareigoti visiems šalies gyventojams, kurių pajamos minimalios ir balansuoja nat skurdo ribos, garantuoti minimalių poreikių krepšelio finansavimą socialine pašalpa. Tada tų remiamų tada būtų 40-50 proc. šalies gyventojų, būtų pusė pensininkų, nes dabar vidutinė pensija yra 260 eurų, o kiek yra, kur gauna mažesnes – 160-210 eurų pensijas. Taigi, pusę pensininkų nusiųstume į savivaldybes prašyti socialinės paramos“, – teigė ministro patarėjas.

Pasak R.Lazutkos, minimalių poreikių krepšeliu valstybė oficialiai parodytų, kiek jos piliečių pragyvenimui reikia lėšų ir kad jų poreikis pagrįstas.

R.Lazutka be kita ko pripažįsta, kad įvedus minimalių poreikių krepšelį, gali atsirasti žmonių, kurių pajamos vis tiek bus mažesnės, nes be socialinės pašalpos daugiau lėšų iš kitų valstybės ar savivaldybės skiriamų išmokų nesusirinks ir „į krepšelį netilps“.

„Tada bent jau būtų akivaizdu, kad valstybė neduoda tiek, kiek žmogui reikia pragyvenimui. Ir tada būtų galima pasakyti, kodėl žmonės emigruoja. Nes čia negali pragyventi. Tai akivaizdžiai parodytų. (…) Ir valdžiai būtų lengviau pasakyti: mokėkim mokesčius, turtingi žmonės, nes mes neduodame tiems tiek, kiek jiems priklauso,“ – BNS teigė R.Lazutka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2016 metais vidutiniškai per mėnesį dėl socialinės pašalpos kreipėsi po 88 tūkst. gyventojų, o 2015 metais – po 110 tūkst. žmonių. Jiems buvo išmokėta atitinkamai 60,7 mln. eurų ir 77 mln. eurų – maždaug 57-58 eurų dydžio pašalpa kas mėnesį.

bns


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžiečiai šiais metais artimųjų kapus puoš kone dvigubai pabrangusiomis puokštėmis

confident-noyce

74 proc. lietuvių el. parduotuvėse palieka neapmokėtų prekių krepšelių – kaip to išvengti?

confident-noyce

Tyrimas: pigiausias krepšelis vasarį – „Lidl“ ir „Maximoje“, brangiausias – „Iki“

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau