6.3 C
Panevėžys
Penktadienis, 23 vasario, 2024

Kėdainiuose nugriovus apleistą užtvanką bus atkurta natūrali Nevėžio upės vaga

AutoriusbnsFotobns

Kėdainių rajone griaunama nebeeksploatuojama Kruosto hidroelektrinės užtvanka.

Vykdant šį projektą griaunami visi statiniai ir atkuriama natūrali Nevėžio upės vaga. Tai pirmas užtvankos šalinimo projektas Nevėžyje, pranešė Aplinkos ministerija.

Jos duomenimis, ši užtvanka nebeeksploatuojama nuo 1975 metų. Nors 1995 metais iš tvenkinio buvo išleistas vanduo, visi vandenyje ir ant kranto esantys statiniai buvo palikti.

Pasak ministerijos, neprižiūrimų statinių būklė blogėjo ir kėlė potencialią grėsmę žmonių saugumui, o po vandens išleidimo likęs tvenkinys neturėjo jokio rekreacinės paskirties: jo pakrantės apžėlusios gausia augalija, o užtvankos statiniai trukdė laivybai bei vandens turizmui.

Sprendimas statinį nugriauti buvo priimtas specialiai komisijai nustačius, kad statinių techninė būklė yra avarinė.

Aplinkos ministerija pernai kvietė savivaldybes teikti paraiškas nenaudojamų ir blogos būklės hidrotechninių statinių pašalinimui. Kėdainių rajono savivaldybės paraiška buvo patvirtinta ir aplinkos ministro įsakymu skirtas 435,5 tūkst. eurų finansavimas.

Kruosto hidroelektrinės užtvanka yra antra Nevėžio migracijos kelyje, todėl, pasak ministerijos, migruojančioms žuvims statinių pašalinimas kol kas nėra labai svarbus. Vis dėlto ateityje, atkūrus migraciją per Kėdainių mieste esančią užtvanką, iš viso atsivertų 84 kilometrai Nevėžio.

„Nevėžio upės vidurupio ir Nemuno vientisumo atkūrimas turėtų didžiulę reikšmę žuvų populiacijoms, jas sustiprintų, padėtų prisitaikyti prie klimato kaitos padarinių, vis dažniau šalies upes išdžiovinančių sausrų“, – teigiama pranešime.

209 kilometrų ilgio Nevėžio upėje oficialiai iš viso yra penkios užtvankos.

Šį rudenį pradėti Kruosto hidroelektrinės užtvankos griovimo darbai bus baigti iki kitų metų pabaigos. Nugriovus statinius ir išvežus atliekas bus nukirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai, susmulkinti ir išvežti kelmai. Bus formuojama upės vaga ir šlaitai, įrengtas pagrindas, vietomis perstumiamas ar nukasamas augalinis sluoksnis. Galiausiai viskas bus padengta juodžemiu ir užsėta žole.

Pašalinus užtvankos statinius didžiausia nauda bus Nevėžyje randamoms žuvų rūšims, tarp kurių yra ir saugoma srovinė aukšlė. Nevėžio upės vagos atkūrimas turės teigiamą poveikį „Natura 2000“ buveinėms – aliuvinėms pievoms ir palei upes susiformavusiems žolynams.

Ateityje Aplinkos ministerija planuoja nugriauti ar pritaikyti žuvų migracijai dar 17 užtvankų. Tai turėtų būti padaryta iki 2030 metų.

Nuo 2024 metų įsigaliojant Vandens įstatymo pataisoms, statiniai, kurie trukdo užtikrinti arba atkurti upės vientisumą, turi būti šalinami, jeigu neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei ar jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga.

Ministerijos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra apie 1,5 tūkst. užtvankų. Dalis jų pastatytos dar sovietmečiu skirtingais tikslais – laistymui, rekreacijai, energijos gamybai.

Dabar nemažai šių užtvankų yra bešeimininkės, neprižiūrimos, kelia daug gamtosauginių rūpesčių, tokių kaip prasta vandens telkinių būklė, pakitusi jų augalija bei gyvūnija, ir kintantis hidrologinis režimas, mažėjantys migruojančių žuvų ištekliai, dumblo sankaupos.

Aplinkos ministerijos užsakymu pernai parengta užtvankų ekologinio ir socioekonominio įvertinimo studija atskleidė prastėjančią jų techninę būklę: 37 proc. yra blogos ir avarinės būklės, 43 proc. – patenkinamos, 16 proc. – vidutinės ir vos 1 proc. – geros.

Studija taip pat nustatė, kad didžiausią žalą gamtai daro ir mažiausią socioekonominę vertę turi Cesarkos ir Augustaičių malūnų liekanos, Anykščių, Skaudvilės, Kirkšnovės, Dovydiškių, Belmonto, Pabradės, Valtūnų bei Rudnios užtvankos.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Nevėžis užliejo Krekenavos regioninio parko slėnio pievas

confident-noyce

Keliose Lietuvos vietose stebimas stichinis vandens lygis

confident-noyce

Panevėžyje apdovanoti jaunieji kūrėjai

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau