Kava dembaviškei – ir darbas, ir verslas, ir pomėgis

Kava dembaviškei – ir darbas, ir verslas, ir pomėgis

Arneta MATUZEVIČIŪTĖ ("Tėvynė") / "Tėvynės" nuotr.

R. Staškuvienė.

Iš visai greta Panevėžio įsikūrusios Dembavos gyvenvietės Romualda Staškuvienė kasryt skuba į miesto centre savo pačios įkurtą kavinę „KAVA“. Prireikė bene 25-erių metų, kad moteris surastų ir suprastų savo profesinį pašaukimą, kuris dabar džiugina daugelio kavos mėgėjų širdis.

„Kažką pradėti reikia šiek tiek drąsos. Nesu labai drąsi, bet supratau, kad reikia išeiti iš savo komforto zonos. Kada, jei ne dabar? – retoriniu klausimu pokalbį pradėjo kaviste nuolatinių lankytojų praminta moteris. – Supratau, kad namuose per ilgai užsibuvau.“

Atrasti širdžiai mielą veiklą

BIC

Romualda pasakoja, kad kelias į nuosavos kavinės įkūrimą buvo vingrus ir gerokai užtruko.

„Man nenutiko taip – kai pasirenki specialybę ir pataikai. Kai reikėjo rinktis kur mokytis toliau, mama siūlė mediciną, mat buvo medicinos seselė. Pati nežinojau ko noriu… Sekėsi matematika, patiko anuomet aplankyta Lietuvos žemės ūkio akademija Kaune, tad įstojau į ekonomiką. Pirma mano darbo vieta buvo Hidromelioracijos technikumas, kur ir administracinį, ir akademinį darbą teko išmėginti. O vėliau vyras mane pasikvietė dirbti į Dembavą, Panevėžio rajone“, – pasakoja pašnekovė.

Vėliau moteris kaip buhalterė prisijungė prie „Dembavos medelyno“ komandos. Kaip pati pripažįsta, tada darbo labai nesureikšmino, daug dėmesio telkė į augančius vaikus.

„Apie darbo reikšmę daugiau pradėjau galvoti tada, kai išėjau iš darbo medelyne. Visi pradėjo kalbėti apie tai, kad veikla turi teikti malonumą, – prisimena R. Staškuvienė. – Dvejus trejus metus leidau sau nieko neveikti ir vis svarsčiau, ko turėčiau imtis…“

Meną vertinanti moteris svarstė ir apie meno dirbinių parduotuvę, aplankė ne vieną parodą ieškodama dėmesio vertų eksponatų, tačiau svarstymų dvikovoje nugalėjo meilė kavai.

„Paauglystėje mama, būdavo, nuperka kavos – nemaltos, kavos pupelių,– geriausia gimtadienio dovana. O aš spintelę praverdavau ir uosdavau tą nepakartojamą kvapą“, – savo paslaptį atskleidžia Romualda.

Prisideda visa šeima

Vieną vasarą dukra iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur atostogų metu dirbo italų kavinukėje, parvežė kavos, kuri pastovėjusi pasirodė nesanti tokia skani. Ši situacija, anot „KAVA“ savininkės, ir lėmė naujos kavinės Panevėžio miesto centre atsiradimą.

Viskas kavinėje taip, kaip norėjo pati šeimininkė. Dėl interjero konsultavosi su dukromis, vyras gelbėjo meistraudamas.

„Ir pavadinimą kartu su šeima išrinkome. Dukra architektė pasiūlė lakonišką „KAVA“ su širdute vietoje raidės „v“. Labai tiko, tad taip ir palikome“, – pavadinimo istoriją atskleidžia pašnekovė.

Aplink iš Italijos atsivežtą kavos aparatą ir krėsluose patogiai įsitaisiusius klientus Romualda Staškuvienė dažniausiai sukiojasi viena. Tik retais atvejais – vasaros atostogų ar miesto švenčių metu – padeda dukra. Moteris pati ir dokumentus, ir sąskaitas tvarko – čia gelbsti ekonomikos išsilavinimas ir buhalterės patirtis.

„Visi mano, kad kava yra pinigai – tai aš nesutinku. Alga yra paprasta, kartais net maža, nes ir vietos išlaikymas kainuoja. Reikėtų ieškoti strategijų norint plėstis, o mano tikslas nėra toks. Man kava – tai savotiškas bendravimo būdas. Nėra taip, kad ateina žmonės tiktai pasisotinti, vis tiek kažkaip ir bendravimas vyksta, – atkreipia dėmesį Romualda. – Man tai mielas, malonus darbas, bet jis nėra lengvas.“

Konkurentų neįžvelgia

Apie veiklos plėtrą trijų vaikų mama ir dviejų anūkių močiutė negalvoja. Ji akivaizdžiai mėgaujasi tuo, ką daro. Tiesa,  pastebi, kad konkurencija Panevėžyje jaučiama. Miesto centre veikia dar kelios kavą siūlančios vietos.

„Ne konkurentai mes – kolegos. Pasikalbame, pasitariame, vieni pas kitus kavos atsigeriame. Draugaujame. Visiems vietos užtenka, juk kiekvienas klientas atranda sau maloniausią vietą, – sako R. Staškuvienė. – Aš net džiaugiuosi, kad pas juos daug žmonių. Jie jauni, jiems turėtų sektis.“

Moteris savo kavinės veiklos verslu vadinti nedrįsta. Jos atveju tai ir darbas, ir verslas, ir hobis. Ji stengiasi su klientais bendrauti atvirai, nuoširdžiai, gerbti kiekvieną užsukusį, o tai klientai jaučia ir noriai kavos užsuka net porą kartų per dieną.

„Tai paprastas žmogiškumas, – šypsosi pašnekovė. – Na, žinoma, svarbu ir tai, ką siūlai. Kai perki pupeles – negaili pinigų, kai darai kavą – negaili kavos. Ir, aišku, darai su meile.“

Labirintų parkas

Modelis

AIK

Mano namukas

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.