Lietuvos sveikatos apsaugos sistema deda pastangas stiprinti šalies pasirengimą kritinėms situacijoms, pasinaudodama Ukrainos patirtimi, įgyta ginantis nuo Rusijos agresijos. Todėl rugsėjo 2–6 dienomis Ukrainoje lankėsi Estijos koordinuota delegacija, kurią sudarė trijų Baltijos šalių sveikatos priežiūros institucijų atstovai.
Lietuvos delegacijos nariai buvo Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinių ligonių kasų, Santaros ir Kauno klinikų atstovai bei Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus.
Pamatyti savomis akimis
„Vizito tikslas – pamatyti savo akimis, kaip Ukraina gyvena karo sąlygomis, kaip teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Juolab kad ligoninės yra nukentėjusios nuo bombardavimo ir karo veiksmų. Todėl buvo svarbu pamatyti, kaip organizuojamos ir teikiamos paslaugos sudėtingomis sąlygomis, nes kai kurios ligoninės visiškai sugriautos, o kitos dalinai apgriautos. Juk kai kurios ligoninės yra beveik paties mūšio viduryje“, – pasakojo M. Vaitkus ir priminė, kad liepos mėnesio viduryje į ligoninę pataikė rusų paleista raketa.
Sugriautose ligoninės vyksta darbas
Pasak Panevėžio ligoninės direktoriaus, net esant tokiai sudėtingai situacijai ukrainiečiai išsilaiko ir persiorientuoja.
„Net ir tokiomis sąlygomis ligoninėse darbai tęsiami, o bendromis pastangomis sugriautos ligoninės tvarkomos – atkuriamos. Vizito metu apsilankėme dviejose vietose – į karščiausius taškus dėl saugumo delegacija nebuvo vežama. Buvome Černihive ir Ukrainos sostinėje Kyjive. Būtent Černihivo ligoninė ir yra ta ligoninė, kuri buvo mūšio lauko viduryje – tarp dviejų frontų, besiginančių ukrainiečių ir puolančių rusų. Todėl ligoninės medikams teko spręstu sudėtingus klausimus, kaip evakuoti pacientus ir perorganizuoti darbą, kad medicinos paslaugos būtų teikiamos ir vykstant mūšiams“, – aiškino M. Vaitkus ir sakė, kad Kyjive aplankė vaikų ligoninė, kuri nukentėjo nuo rusų raketos.
Aplankė subombarduotą vaikų ligoninę
„Nors pusė vaikų ligoninės šiuo metu neveikia, bet iš įstaigos nesikraustoma ir galvojama, kaip toliau teikti paslaugas, kaip suremontuoti, kiek tik galima, ligoninės pastatus. Į pagalbą medikams ateina ukrainiečiai ir padeda, kaip tik gali. Atneša į ligoninę maisto, vandens ir padeda tvarkyti sugriautos ligoninės pastatus. Ukrainiečiai akcentavo, kad tai, ką išvydome Ukrainoje, nėra koks tai kino filmas, bet realus ir siaubingas karas“, – kalbėjo Panevėžio ligoninės vadovas.
Bendradarbiauti – būtina
Anot medicinos įstaigos direktoriaus, vizitas neturėjo tikslo teikti materialinę pagalbą.
„Tik kalbėjomės apie tai, kad būtinas bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių ir Ukrainos ligoninių. Kol kas neturime Ukrainos ligoninių sąrašo, bet jau Lietuvos, Latvijos ir Estijos ligoninės sulaukė padėkų už teikiamą paramą. Kelionė į karo purtomą Ukrainą – vertinga ir labai naudinga, nes tai, ką pamatai savo akimis, supranti, kas yra karas. Realybėje tai – labai siaubinga, nes rusų veiksmai nesuvokiami ir nesuprantami“, – baisėjosi karo veiksmais Ukrainos žemėje M. Vaitkus.
