Kariuomenė: sausį fiksuota daugiau dezinformacijos dėl Sausio 13-osios, užsienio politikos

AutoriusBNSFotoKAM

Šį sausį fiksuotas padidėjęs dezinformacijos kiekis, ypatingai siekta menkinti 1991 metų sausio 13-ąją apgintą Lietuvos nepriklausomybę, šeštadienį nurodė  nuolatinį informacinės aplinkos stebėjimą atliekančios Lietuvos kariuomenė.

Strateginės komunikacijos departamento specialistų vertinimu, sausio mėnesį užfiksuoti 375 atvejai, turintys informacinių atakų požymių, lyginant su ankstesniu mėnesiu per sausį neigiamos informacinės veiklos intensyvumas padidėjo – gruodžio mėnesį buvo užfiksuota 320 atvejų.

Sausį daugiausiai Rusijos ir Baltarusijos kontroliuojamuose šaltiniuose dominavo dvi pagrindinės temos – siekta menkinti 1991 metų sausio įvykių metu apgintą Lietuvos nepriklausomybę bei šalies poziciją užsienio politikos klausimais.

Pagrindiniai nacionalinės ir tarptautinės reikšmės įvykiai, iššaukę prieš Lietuvos valstybę nukreiptą informacinę veiklą, nurodoma pranešime, buvo Lietuvoje vykę Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmečio minėjimo renginiai, įstatymų pataisų dėl sanatorijos „Belorus“ situacijos priėmimas, taip pat trijų Baltijos valstybių užsienio reikalų ministrų bendras pareiškimas dėl Rusijos Federacijos opozicijos lyderio Aleksėjo Navalno suėmimo.

Neliko nepastebėtas ir Rusijos atlikėjo Filipo Kirkorovo įtraukimas į nepageidaujamų asmenų  sąrašą, dėmesio taip pat susilaukė naujai išrinkto JAV prezidento Joe Bideno priesaika.

Lietuvos kariuomenės teigimu, neigiama komunikacija apie Lietuvą skleista daugiausiai pasitelkiant internetinę žiniasklaidą, tačiau buvo atliekama ir kitais būdais, pavyzdžiui, Lietuvai minint Laisvės gynėjų dienos 30-ąsias metines Rusijos Federacijos Visuomenės rūmuose buvo atidaryta nuotraukų paroda, kurios tikslas – parodyti tariamą „tiesą“ apie 1991 metų sausio įvykius Vilniuje.

Pastebėta, kad Sausio 13-osios tema Kremliaus poziciją oficialią transliuojantys šaltiniai labiausiai akcentavo kelis aspektus: siekta suformuoti nuomonę, kad Sausio 13-osios byloje nuteisti asmenys yra neva neteisėtai politiškai persekiojami ir šmeižiami, buvo nepaisoma Lietuvos Nepriklausomybės akto paskelbimo ir teigiama, kad sovietų kariai Lietuvoje neva vykdė savo pareigą ginti sovietinius įstatymus.

Į šių melagingų ir manipuliatyvių žinučių formavimą buvo aktyviai įtraukti ir buvę sovietinės Lietuvoje veikusios komunistų partijos pareigūnai, kolaboravę su okupacine sovietų valdžia.

Taip pat sausio mėnesį stebėtuose Rusijos ir Baltarusijos kontroliuojamuose šaltiniuose tęsėsi neigiamas Lietuvos, kaip nedraugiškos Baltarusijai valstybės, įvaizdžio formavimas. Dažniausiai tai buvo daroma pasitelkiant su Lietuvos užsienio politika, dvišaliais abiejų valstybių santykiais susijusias temas.

Pastebėti kryptingi mėginimai suformuoti nuomonę, kad Baltarusijoje vykstantys protestai prieš žmogaus teisių pažeidimus bei nedemokratinius rinkimus yra neva inspiruoti Lietuvos ir Lenkijos, taip pat esą šios valstybės ruošia, rengia ir finansuoja Baltarusijos opoziciją.

Pagrindiniai komunikacijos kanalai, kuriais skleidžiama neigiama informacija ir toliau išlieka portalai lietuvių ir rusų kalbomis (82 proc.), radijas (7 proc.), socialiniai tinklai „Facebook“ ir “YouTube“, blogai (8 proc.), televizija (2 proc.) bei oficialūs puslapiai (1 proc.).


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Lietuva į Iraką siųs karių būrį saugoti gynybos ir ugdymo įstaigas Bagdade

confident-noyce

Kariuomenei perduota 15 specialiosios paskirties vokiškų sunkvežimių

confident-noyce

Baltijos valstybių kariuomenių vadai aptarė gynybos prioritetus

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau