Kardiologė: mitai apie širdies vaistus klaidina pacientus

Kardiologė: mitai apie širdies vaistus klaidina pacientus

JP / Bendrovės, Pixabay.com nuotr.

Visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, 84 proc. apklaustųjų teigia, jog vartodami statinus – vaistus dislipidemijos gydymui, jie vadovautųsi gydytojo rekomendacijomis, tačiau net 40 proc. pripažino, kad vis tiek ieškotų papildomos informacijos internete. Būtent šis faktas kelia nerimą gydytojams, kurie įspėja – internete sklandanti informacija neretai yra klaidinga ir gali privesti prie sveikatai nepalankių sprendimų.

„Jokioje medicinos srityje Lietuvoje nėra taip stipriai neigiami mokslo įrodymai, kaip gydant dislipidemiją, o turint omenyje, kad širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) vis dar nusineša tūkstančius gyvybių kasmet, situacija darosi išties nejuokinga, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų centro vadovė kardiologė dr. Nora Kupstytė-Krištaponė. – Medikams dažnai tenka įveikti klaidingą pacientų įsitikinimą apie išgalvotą didžiulę vaistų žalą ar neva farmacininkų bei medikų sąmokslą. Todėl, kovojant su dideliu mirtingumu nuo ŠKL, svarbus ne tik sveikos gyvensenos skatinimas, svarbi ir kova su mitais.“

5 mitai apie vaistus nuo dislipidemijos:

BIC

1. „Statinai sukelia didžiulį šalutinį poveikį“. Pasak kardiologės, visi vaistai pasižymi šalutiniu poveikiu, nes kiekvieno žmogaus organizmas priima ir į vaistus reaguoja skirtingai, statinai – ne išimtis. Vis dėlto šalutinių reiškinių baimė yra stipriai perdėta – paracetamolis, antibiotikai ar net vaistai skrandžio rūgštingumui mažinti turi ir grėsmingesnių šalutinių reiškinių nei dislipidemijai gydyti skirti vaistai. Gydytojos teigimu, vartojant statinus iki 10 proc. pacientų gali atsirasti raumenų silpnumas, o itin retais atvejais – raumenų pažaidos požymiai, kepenų fermentų padidėjimas. Nutraukus statinų vartojimą, ar sumažinus dozę minėti reiškiniai praeina. Šie pašaliniai reiškiniai išties reti ir rutininė kepenų fermentų patikra nėra rekomenduojama. Svarbu žinoti apie galimą šalutinį poveikį, atpažinti jį bei pasitarti su šeimos gydytoju ar kardiologu.

2. „Statinus turėsiu vartoti visą gyvenimą“. Tai tiesa, nes nutraukus vaistų vartojimą, fermentas, kuris kepenyse lemia lipidų ir baltymų junginių sintezę, tiesiog nėra blokuojamas ir paciento kraujyje vėl galime nustatyti dislipidemiją. Tačiau kardiologė griežta – dislipidemijos gydymas padovanoja pacientui ilgesnį gyvenimą, todėl vartoti vaistus atsisakę sergantys išemine širdies liga pacientai dažnu atveju pasirašo sau ankstyvos mirties nuosprendį. Įrodyta ir statinų nauda tiems pacientams, kurių aterosklerozinės širdies kraujagyslių pažaidos rizika yra didelė. Šie vaistai būtini ir tiems, kuriems nustatytos galvos smegenų ar kojų arterijų aterosklerozinės plokštelės. Atsiradus galimybei skirti sudėtinius vaistus, statinai gali būti vartojami vienoje tabletėje su vaistais, skirtais arterinei hipertenzijai gydyti, tad net ir tablečių skaičius nepadidėja, jei gydytojas paskiria dislipidemijos gydymą.

3. „Vartodamas statinus nejaučiu jokio efekto, vadinasi, jie neveikia“. Kitaip nei vaistai nuo skausmo, kurių poveikį pacientas gali pajusti iš karto, statinai pasireiškia ilgalaikiu poveikiu organizmui. Jie ne tik sumažina „blogojo“ cholesterolio koncentraciją kraujyje, tačiau ir stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, sutvirtina jų „stogelį“ – tai apsaugo nuo įtrūkimo ir trombo susiformavimo kraujagyslėje. Statinai mažina uždegimo proceso raišką pačios aterosklerozinės plokštelės viduje ir taip stabdo jos didėjimą, kuris sutrikdo kraujo tėkmę į audinius. Šie poveikiai ir apsaugo nuo pakartotinio infarkto, išemijos, o gyvenimo pailginimo efektas yra vienas geriausiai įrodytų kardiologijoje.

Dr. Nora Kupstytė-Krištaponė.

4. „Jei atsisakysiu riebaus maisto ir sportuosiu – man nebūtina vartoti vaistų“. Jei nėra indikacijų skirti vaistus dislipidemijos gydymui, sveika mityba ir aktyvi veikla išties yra pagrindinis pacientui siūlomas būdas cholesterolio ir rizikos nuo ŠKL sumažinimui. Apskritai sveika gyvensena žmogų turėtų lydėti visą gyvenimą, tačiau ji negali pakeisti vaistų vartojimo, juos išrašius specialistui. Gyvulinių riebalų sumažinimas mitybos racione (ne angliavandenių sąskaita) ir pakankamas fizinis aktyvumas yra svarbūs visiems, tai vienas geriausių prevencijos būdų, bet deja, jei jau žmogui nustatoma aterosklerozinė kraujagyslių pažaida, ypač persirgus miokardo infarktu ar insultu, reikalinga ir medikamentų teikiama apsauga. Tai, kad Lietuvoje po persirgtų ūminės išemijos sindromų išgelbėti pacientai atsisako vienos iš svarbiausių vaistų grupių – statinų, vartoja šiuos vaistus nereguliariai arba pernelyg mažomis dozėmis dėl mitų, yra labai blogas reiškinys ir jis mums visiems brangiai kainuoja – visuomenė sumoka už komplikacijų gydymą ir netektus darbingo bei kokybiško gyvenimo metus, o pacientas sumoka sveikatos ir gyvybės kainą“ – apgailestauja kardiologė.

5. „Vaistus galima pakeisti kai kuriais maisto papildais“. Mokslinių įrodymų, kad maisto papildai gali būti alternatyva vaistams ir prailginti gyvenimą po miokardo infarkto ar insulto – nėra. Didelės IŠL rizikos atveju, taip pat papildai negali pakeisti dislipidemijos gydymo statinais – įrodymų nepakanka. Tačiau tais atvejais, kai dislipidemija nustatoma sveikam asmeniui ir padidinus fiz. aktyvumą, pakoregavus antsvorį ir laikantis sveikos mitybos rekomendacijų, išlieka galimas papildų naudojimas. Žinoma, tai negalioja šeiminių paveldimų dislipidemijų atvejais, kaip pakitimai lipidogramoje itin ryškūs, tuomet net ir jauno amžiaus asmenims paskiriami statinai. Kai kurie žoliniai preparatai ar įvairūs aliejai, esantys papildų sudėtyje, gali šiek tiek sumažinti dislipidemijos lygį, tačiau skirtingai nei statinai, neturi įrodymų, jog prailgina gyvenimą ir sumažina sergamumą infarktu. Papildų kaina nėra maža, o efektyvumo įrodymų nėra, todėl stebina pacientų noras pakeisti vaistą maisto papildu.

N. Kupstytės-Krištaponės teigimu, nors širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiau lietuvių gyvybių nei vėžys, būtent šios ligos pacientai baiminasi labiau. Žmonės ištveria skausmingą ir alinantį chemoterapijos kursą, kad pailgintų gyvenimą bent keletui mėnesių. Deja, bet komplikuotos aterosklerozės diagnozė ne mažiau grėsminga. Ją kartu su širdies nepakankamu diagnozavus pacientui, beveik pusė jų miršta per penkerius metus.

Kardiologė ragina labiau pasitikėti savo gydytoju, skiriančiu gydymui būtinus vaistus, o į informaciją internete žiūrėti itin kritiškai.

Labirintų parkas

Modelis

AIK

Mano namukas

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.