Karantinas pakeitė gyvenimą Panevėžio rajone: malda – nuotoliniu būdu, į madą grįžo knygos

AutoriusSAMANTA ILONYTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS, "TĖVYNĖ"
Visi tikintieji tikrai gali rasti būdą pasimelsti: tiek šv. Mišiose nuotoliniu būdu, tiek klausydami Marijos radijo. Taip pat tiesioginės transliacijos metu galima sudalyvauti net mirusiojo išlydėjimo mišiose.

laiko praleisti namuose, vis dėlto gyvenimas nesustojo ir daugelis laukia ribojimų sušvelninimų. Verta pripažinti, kad gyventojai – išradingi: vieni veiklą vykdo nuotoliniu būdu, kiti pakeitė darbo laiką, o treti, ieškodami alternatyvų prasmingesniam laisvalaikio praleidimui, ėmė daugiau skaityti, šviesti save.

Malda nuotoliniu būdu

Krekenavos bazilikos rektorius ir parapijos klebonas, kun. dr. Gediminas Jankūnas tikino, kad karantinas išties paveikė bažnytinį gyvenimą.

„Teko iš tiesioginio bendravimo dažnu atveju pereiti į nuotolinį. Vis dėlto tam tikri patarnavimai negali būti atlikti nuotoliniu būdu: nei ligonio neaplankysi, nei žmogaus nepalaidosi nuotoliniu būdu. Tad šie patarnavimai vyko ir vyksta nepaisant karantino. Žinoma, laikantis visų saugumo reikalavimų. Nuo pirmojo karantino pradėjome transliuoti šv. Mišias parapijos Facebook paskyroje ir internetinėje svetainėje. Turime nemažą skaičių žiūrinčiųjų, ypač sekmadieniais. Šv. Mišias transliuojame ir kitomis dienomis, kada jos aukojamos, ypač kuomet jose yra laidotuvių intencija. Tai suteikia galimybę nedalyvaujantiems artimiesiems ir draugams maldoje jungtis su mirusiu žmogumi ir jo gedinčiais artimaisiais“, – pasakojo dvasininkas.

Paklaustas, kaip mišiose galėtų dalyvauti vyresni žmonės, kurie galbūt nemoka ar neturi galimybės naudotis internetu, klebonas aiškino, jog tokiu atveju geriausias sprendimas – „Marijos radijas“. „Tikrai taip, ne visi vyresnės kartos žmonės naudoja ar moka naudotis internetinėmis priemonėmis. Jiems visada yra galimybė klausytis šv. Mišių per „Marijos radiją“, ar sekmadieniais jas stebėti LRT Plius kanalu 12.30 val.“, – patarė kun. dr. Gediminas Jankūnas.

Krekenavos bazilikos rektorius ir parapijos klebonas, kun. dr. G. Jankūnas tikino, kad karantinas išties paveikė bažnytinį gyvenimą.

Auka pervedimu

Klebonas papasakojo ir apie galimybę aukoti bažnyčiai.

„Dėl aukų, kad mūsų parapijos gyvenimas nesustotų ir būtų laiku sumokėti visi mokesčiai bei algos parapijos personalo darbuotojams, įskaitant ir mane, kleboną, mūsų parapijiečiai turi galimybę savo sekmadienio auką pervesti į mūsų parapijos sąskaitą arba palikti parapijos raštinės duryse esančioje aukų dėžutėje. Turiu pasidžiaugti, kad parapijiečių ir mūsų parapiją mylinčių žmonių sąmoningumas ir dosnumas leidžia pakankamai gerai išgyventi. Labai džiaugiuosi, kad ir iš parapijos, ir iš visos Lietuvos, o kartais ir iš užsienio sulaukiame prašymų pasimelsti šv. Mišiose vienokia ar kitokia intencija, gaudami už tai pervedimu auką, o žmonės turi galimybę nuotoliniu būdu melstis kartu stebėdami šv. Mišių transliaciją“, – sakė kun. dr. Gediminas Jankūnas.

„Pats transliavimas nėra toks jau paprastas dalykas, reikalauja geros technikos, internetinio ryšio, vaizdo ir garso kokybės. Taip pat užtrunka, reikia laiko, kol žmonės atrado ir priprato prie tokios susijungimo maldoje formos. Pas mus vyksta ir didysis bazilikos remontas, kuriam nesvarbu, kad buvo gautos Europinių fondų lėšos, bet jų nepakanka atlikti visus reikalingus darbus. Džiaugiuosi ir dėkoju, jog vis dar atsiranda gerų žmonių, kurie savo auka padrąsina mus šiuose epochiniuose darbuose, nes tai, kas bus padaryta, tarnaus ne tik mūsų kartai, bet ir ateities kartoms“, – toliau pasakojo dvasininkas.

Vis dar yra galimybė prieiti išpažinties, tad visi norintieji yra kviečiami tai padaryti prieš šv. Mišias.

Išpažintys priimamos

Krekenavos bazilikos rektorius paaiškino, jog vis dar yra galimybė prieiti išpažinties, tad visi norintieji yra kviečiami tai padaryti prieš šv. Mišias.

„Mūsų šv. Mišių aukojimo grafikas yra nepasikeitęs ir nustatytomis valandomis žmonės gali ateiti pusvalandį anksčiau bei atlikti išpažintį. Dabar Lietuvos vyskupams rengiantis palaipsniniam bažnyčių atvėrimui viešai šv. Mišių aukai, eksperimento tvarka mūsų Krekenavos ir Upytės parapijose toks atvėrimas jau vyksta. Tad kviečiame tikinčiuosius, kas gali ir kam leidžia sveikata gyvai dalyvauti šv. Mišiose, kur užtikrinamas reikiamų higienos ir atstumo reikalavimų laikymasis. Nepaisant to, šv. Mišios ir toliau bus transliuojamos, suprantant, kad daliai tikinčiųjų, net ir leidus dalyvauti šv. Mišiose gyvai, dėl objektyvių priežasčių tai neįmanoma. Jiems paliekama alternatyva jungtis nuotoliniu būdu“, – dėstė kun. dr. Gediminas Jankūnas.

Velžio bibliotekininkė B. Kronienė, paklausta, ar knygų skolinimasis iš bibliotekos tapo dažnesnis nuo įvesto karantino, tikino, jog lankytojų pagausėjimas išties pastebimas.

Knygos grįžta į madą

Velžio bibliotekininkė Birutė Kronienė, paklausta, ar knygų skolinimasis iš bibliotekos tapo dažnesnis nuo įvesto karantino, tikino, jog lankytojų pagausėjimas išties pastebimas. „Pirmojo karantino metu, pavasarį, skaitytojų buvo mažai, bet dabar džiaugiamės, kad skaitymas vėl tapo populiarus“, – sakė bibliotekininkė.

Moteris tvirtino, kad šiuo metu populiariausia skaityti „lengvus skaitinius“. „Išties pastebėjau, kad žmonės ateidami visada prašo rekomenduoti lengvų skaitinių. Jie sako, kad gyvenimas dabar ir taip sunkus, todėl bent knygose norisi lengvumo, neapsikrauti savęs. Meilės romanai jau irgi nebe tokie skaitomi… Matyt, skaitytojai išaugo iš to. Velžiečiai dažnai renkasi saviugdos knygas ar populiariąją psichologiją“, – aiškino B. Kronienė.

Jos teigimu, dažniausiai knygų pasiskolinti ateina 40–50 metų žmonės. Taip pat jauni tėveliai su mažais vaikais. „Labai mažai, deja, skaito vaikai, paaugliai“, – pripažino ji.

Dažniausiai knygų pasiskolinti ateina 40–50 metų žmonės.

Laukia karantino švelninimo

Velžyje esančios kavinės „Lapė medyje“ vadovė Jūratė Cimbalistaitė-Barzdienė pripažino, kad verslui dabar tikrai nelengvas metas.

„Nuo gruodžio 1-osios buvome užsidarę. Praėjęs savaitgalis buvo pirmasis, kada po ilgo laiko atsidarėme. Turėjome labai šventinę nuotaiką, atėjo nemažai lankytojų, visi džiaugėsi mūsų sugrįžimu. Dabar planuojame atsidaryti šį savaitgalį, o toliau bus matyti. Kol kas nežinome, ką darysime. Laukiame valdžios sprendimų, švelninimų, judėjimo tarp savivaldybių atlaisvinimo“, – sakė kavinės įkūrėja.

Velžyje esančios kavinės „Lapė medyje“ vadovė J. Cimbalistaitė-Barzdienė pripažino, kad verslui dabar tikrai nelengvas metas.

Darbo padaugėjo

Paįstrio kultūros centro direktorė Daiva Kiršgalvienė teigė, jog karantino metu darbo Kultūros centre net padaugėjo.

„Mes kiekvieną dieną kažką veikiame, dedame įrašus socialiniuose tinkluose, planuojame nuotolinius renginius ir t. t. Tikrai veikla nesustojo, o net priešingai – jos padaugėjo. Tačiau išties labai trūksta to gyvo kontakto. Va ir dabar ruošiamės Vasario 16-osios šventei, bet viskas – nuotoliniu būdu: ir konkursai internete, ir koncertas bus iš anksto nufilmuotas. Vis dėlto kviečiame pačius gyventojus nusiteikti patriotiškai ir prisijungti prie mūsų iniciatyvų.“

Karantino ribojimai sujaukė gyvenimą daugeliui, o ir kada viskas baigsis – kol kas visiškai neaišku. Tačiau kaip konkrečiai pasikeitė Panevėžio rajono gyventojų, verslininkų gyvenimai, bendruomenių veikla?

 

Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys Albinas Kisielis teigė, kad rajono gyventojams ir ypač verslininkams dabar sudėtingas periodas.

A. Kisielis.

„Sunku, kad viskas labai apribota: tiek gyventojams judėjimas bei susitikimai su artimaisiais, tiek verslams dėl produkcijos, idėjų realizavimo, daug kam teko net sustabdyti veiklas. Taip pat apriboti kultūriniai renginiai. Išties labai sudėtingas ir slogus laikotarpis, prie kurio mes nesame pripratę, bet tikėkimės, kad greit viskas baigsis.“

 

Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė tikino, jog karantinas suteikė galimybę bendruomenių veiklai persikelti į internetinę erdvę.

O. Baltramiejūnienė.

„Karantinas sustabdė judėjimą, apribojo renginių, išvykų, susirinkimų organizavimą, tačiau bendruomenės vienaip ar kitaip gebėjo prisitaikyti prie šios, itin nemalonios situacijos. Daug veiklų persikėlė į socialines erdves, bendruomenių lyderiai įvaldė gebėjimą bendrauti Zoom, Teams platformose, tačiau gyvo bendravimo tokie susitikimai niekada neatstos. Šiuo metu jaučiu, kad nedrąsiai, tačiau didžioji dalis bendruomenių jau svarsto galimybes atnaujinti veiklas, teikti paraiškas nacionalinei ar savivaldybės paramai gauti, vykdyti ir įgyvendinti projektus, burti žmones.“


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Bibliotekininkė A. Saladūnaitė: apie knygas, skaitymo įpročius ir gėrio trupinėlį

confident-noyce

Veiklą atnaujinę grožio specialistai žada nedidinti kainų

confident-noyce

Prastovos nurėžia pensijas ir vaiko priežiūros išmokas: ministerija tikina situaciją žinanti

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau