Karantinas koreguoja vartotojų maisto švaistymo įpročius

AutoriusJPFotoFREEPIK.COM

Tiek specialistai, tiek su maisto švaistymu kovojantys entuziastai pripažįsta, kad pandemijos metu pastebima nauja tendencija – mažėja maisto atliekų kiekis namų ūkiuose. Vartotojų įpročius pakoregavo ne tik apsipirkimo planavimas, bet ir retesnis lankymasis parduotuvėse, taip pat tinkamas maisto laikymas.

Tikimasi, kad ši tendencija turės teigiamos įtakos šiai ekologinei problemai, nes būtent vartotojai savo namų ūkiuose sukuria apie pusę viso maisto atliekų kiekio. Tyrimai rodo, kad iš 88 mln. tonų maisto atliekų per metus ES daugiau nei pusė (53 proc.) susidaro būtent namų ūkiuose.

„Pagrindinės maisto švaistymo namų ūkiuose priežastys buvo neapgalvotas apsipirkimas, kai pirkome emociškai, per dideles pakuotes ir galiausiai netinkamai laikėme turimus produktus. Tačiau naujoje pandemijos realybėje vartotojai yra priversti lankytis parduotuvėse mažiau kartų, o pirkti daugiau maisto. Be to, prisiminėme maisto šaldymą, ir šis įprotis vis stiprėja. Daugiau dėmesio pradėjome skirti ir tinkamam maisto laikymui“, – pastebėtais pokyčiais dalijasi Lietuvos vartotojų instituto direktorė Z. Čeponytė.

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, dažniausiai išmetamo maisto krepšelyje pasaulyje atsiduria daržovės ir vaisiai (45 proc.), žuvis ir jos produktai (35 proc.), mėsa ir jos produktai (20 proc.), grūdai ir jų produktai (30 proc.), pienas ir jo produktai (20 proc.). Duona – vienas dažniausiai išmetamų maisto produktų.

Paklaustas apie specifines duonos išmetimo priežastis, „Vilniaus duonos“ atstovas Artūras Kokoškinas sako, kad neapskaičiuojame reikalingo kiekio ir nemokame ilgiau išlaikyti duonos.

„Yra du būdai laikyti duoną, kuriuos lietuviai ne itin dažnai taiko, bet jie paplitę kitose šalyse. Pirmas būdas – laikyti šaldytuve, o ne duoninėje. Taip duonos galiojimas ir maistinės savybės išlieka kur kas ilgiau. Antrasis, jeigu valgai labai mažai duonos – užsišaldyti nesuvalgytą duoną šaldiklyje. O kai norėsis, ją atsišildyti kambario temperatūroje. Jeigu žinai, kad duonos reikės tik po pusdienio ar kitą dieną, užšaldyta duona puikiai atitirpsta ir šaldytuve. Skoninės savybės dėl to nesikeičia“, – patirtimi dalijasi A. Kokoškinas.

Taip pat, jo teigimu, pirkdami duoną, vartotojai siekia įsigyti šviežią produktą. Todėl mažinti dažnai išmetamo produkto – duonos – švaistymą turėtų padėti ir gamintojų siūlomos mažesnės maisto pakuotės, kai būtų sudaryta galimybė įsigyti tik tokį produkto kiekį, kokį realu suvartoti. „Vilniaus duonos“ kepykla šia kryptimi dirba jau kurį laiką.

Kad karantinas prisidėjo prie maisto švaistymo mažinimo, pritaria ir tinklaraštininkė, tvaraus gyvenimo ir maisto entuziastė Viktorija Kordiukova. Jos pagrindinė taisyklė šiuo laikotarpiu – žinoti, iki kada tam tikras maistas tinkamas vartoti.

„Visi pokyčiai prasideda nuo mūsų pačių. Todėl kaskart, kai dedame produktus į krepšelį, susimąstykime, ar mums tikrai jų reikia: ar skirsime pakankamai laiko maistui gaminti, kad sunaudotume visus produktus, ir nepamiršime visko suvalgyti. Svarbu suprasti, kokio masto problema tai yra. Jei aš išmetu vieną agurką ir visi mano pažįstami taip pat išmeta po vieną agurką, mes galime išmesti beveik visą kieno nors užaugintą agurkų derlių! Labai svarbu pradėti nuo savęs ir stengtis kuo mažiau prisidėti prie maisto švaistymo, o tai padaryti lengviausia perkant tik tai, ko mums tikrai reikia. Taip pat prisiminkime, kokį poveikį maisto švaistymas daro aplinkai, kiek energijos sunaudojama be reikalo, kiek pinigų būtų galima sutaupyti ir kiek žmonių pamaitinti, jei neišmestume tiek maisto“, – teigia V. Kordiukova.

Taip pat tinklaraštininkė atkreipia dėmesį į maisto likučių problemą. Nes gaminant maistą šaldytuve lieka įvairių nesunaudotų maisto likučių, kurie dažnai keliauja į šiukšlių dėžę, nors dar nėra sugedę. Pasak V. Kordiukovos, pasitelkus fantaziją visa tai gali virsti puikiais patiekalais. Reikėtų nepamiršti įvairiausių troškinių arba makaronų, nes į juos galima sudėti viską: prapjautas daržoves, sūrį, šviežią ar deli stiliaus mėsą.

„Likučiai – toks dalykas, svarbu nebijoti jų panaudoti gaminant patiekalus, kurių recepte turimas produktas nebūtinai yra. Pavyzdžiui, jei šaldytuve turite pavytusių špinatų, nepalikite jų vysti toliau – įdėkite į troškinį ar sriubą, ten jie galutinai suminkštės, suteiks patiekalui daugiau maistingumo, o jūs būsite išgelbėję produktą, kuriam grėsė būti išmestam. Kepta višta gali tapti tortilijomis, plėšytos vištienos burgeriu ar salotų pagardu. Jei jau turime senstelėjusios duonos, siūlau iš jos pasigaminti krutonų – supjaustyti nedideliais gabalėliais, apiberti prieskoniais, apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir apkepti keptuvėje. Tuomet skrudintus duonos gabalėlius galima naudoti salotoms ar sriubai pagardinti. O sausais duonos trupiniais, sumaišytais su įvairiais prieskoniais ar smulkintais riešutais, galima gardinti įvairius makaronų patiekalus – jie suteiks papildomo skonio ir tekstūros“, – patarimais dalijasi tvaraus gyvenimo ir maisto entuziastė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau