Kovo mėnesį Karaliaus Mindaugo husarų bataliono vado pareigas perėmęs plk. ltn. Arnoldas Žilys džiaugiasi grįžęs į savo „Alma Mater“ (liet. maitinantis, duodantis pradžią). Būtent šis batalionas suformavo jį kaip karininką, suteikė žinių ir įgūdžių, kurie, anot jo, praverčia dar ir dabar.
Pirmieji karjeros žingsniai Pajuostyje
„Vaikystėje Panevėžyje gyvenau Nemuno, o vėliau Projektuotojų gatvėse. Mokiausi „Ąžuolo“ vidurinėje, tuo metu ji vadinosi 17-oji vidurinė mokykla. Belieka nulenkti galvą prieš mokytojus, kurie tikrai nuoširdžiai stengėsi paruošti mus gyvenimui. Didžioji dalis bendraklasių ir draugų, deja, jau nebegyvena Panevėžyje, visi išsibarstę po pasaulį“, – pasakojo A. Žilys.
Tarnaudamas kitose tarnybos vietose Karaliaus Mindaugo husarų batalionui jis visą laiką jautė sentimentus, kadangi jame buvo praleista apie aštuonerius tarnybos metus.
„Tad sužinojęs, kad Lietuvos kariuomenės vadovybės sprendimu esu paskirtas vadovauti Karaliaus Mindaugo husarų batalionui, išties nudžiugau. Batalione liko nemažai pažįstamų veidų, tačiau pats batalionas stipriai pasikeitė. 2014 metais, man paliekant batalioną, dar tik buvome pradėję save sieti su sunkiąja kavalerija – husarais, o šiuo metu tai bene pagrindinis bataliono identitetas, su kuriuo save tapatina kiekvienas bataliono karys“, – aiškino karininkas.
„Kadangi tarnaudamas kituose Lietuvos kariuomenės vienetuose nenutolau nuo bataliono, domėjausi viskuo, kas vyksta jame. Grįžus pati integracija buvo gana greita ir paprasta, o čia esantys kariai priėmė mane tikrai šiltai ir su pasitikėjimu“, – džiaugėsi bataliono vadas.
Netikėtas sprendimas
Paklaustas, kaip ir kada nusprendė dirbti kariuomenėje, A. Žilys tikino, kad tokį sprendimą priėmė vienuoliktoje klasėje.
„Savo gyvenimą su tarnyba Lietuvos kariuomenėje pradėjau sieti būdamas vienuoliktoje klasėje, kuomet pradėjęs domėtis apie galimas studijų kryptis sužinojau apie galimybę studijuoti Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Giminaičiams toks mano sprendimas absoliučiai buvo netikėtas, nes mūsų giminėje tarnavusių Lietuvos kariuomenėje nebuvo. Įdomu, kad tapau pirmuoju, pasirinkusiu Lietuvos kariuomenės karininko profesiją. Žinodamas, kad atranka į Lietuvos karo akademiją bus labai sudėtinga, tai priėmiau kaip asmeninį iššūkį ir likusius dvejus metus mokykloje kryptingai ruošiausi stojimui“, – pasakojo jis.
Vadas juokėsi, jog tuomet, vedamas jaunatviško pasitikėjimo, netgi nesvarstė jokių kitų stojimo alternatyvų.
„Vertinant iš šios dienos perspektyvos, tuo metu, matyt, labiausiai viliojo nuotykiai ir kariška romantika. Tačiau, žinoma, prisidėjo ir daugelis perskaitytų knygų apie karininko profesiją kaip vieną iš garbingiausių profesijų“, – tvirtino.
Pirmiausia – žmonės
Per visus šiuos tarnybos metus A. Žiliui teko išbandyti įvairias pareigas, darbą skirtinguose kariuomenės vienetuose.
„Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjau nuo būrio vado pareigų. Vėliau vykdžiau kuopos vado pavaduotojo pareigas, vadovavau kuopai Ulonų batalione. Teko pabūti ir štabo karininko rolėje įvairiuose lygmenyse tiek batalione, tiek pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ bei Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabe, tarnaujant įvairiuose Lietuvos miestuose“, – dėstė karininkas.
Jam teko galimybė dalyvauti ir vienoje tarptautinėje operacijoje Afganistane bei iš viso dvejus metus praleisti Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur kėlė kompetencijas, įgijo naujų žinių įvairiuose kursuose bei magistro studijose.
„Visos šios patirtys mane praturtino visokeriopai tiek kaip žmogų, tiek kaip Lietuvos kariuomenės karininką. Turėjau progą daug keliauti į skirtingus žemynus, susipažinti ir mokytis iš įvairių ir milžinišką patirtį turinčių kariškių bei akademikų, o tai ir yra vienas iš didžiausių karininko profesijos privalumų. Jau nuo pirmų tarnybos dienų supratau, kad svarbiausia esi ne pats, o žmonės, kariai, komanda supanti tave. Tad pagrindinis principas, kuriuo vadovaujuosi – pirmiausia yra žmonės, o tik tada visos užduotys. Neabejotina, tikslai visada bus pasiekti, kai visi kariai turės savo vietą komandoje ir supras savo indėlio svarbą siekiant bendro tikslo“, – kalbėjo vyras.
Šeimos nuopelnas
Bataliono vadas, nors šiuo metu dirba Pajuostyje, gyvena Vilniuje, ten jo laukia žmona Asta ir vaikai Anika bei Adomas. Pasak A. Žilio, šeima jau yra pripratusi, kad jo dažnai nebūna namuose.
„Neslėpsiu, kartais šeimai tikrai būna sunku. Daug buities iššūkių tenka būtent jiems. Džiaugiuosi, kad vaikų supratimas, jų nuolatinis palaikymas bei gebėjimas savarankiškai susitvarkyti su iškylančiomis problemomis leidžia man susikoncentruoti į tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Kai turiu progą, kariams ir jų šeimoms visada primenu, kad puikūs kariškių tarnybos rezultatai dažnu atveju yra visų pirma jų šeimos nuopelnas“, – palaikančia šeima džiaugėsi jis.
Reiklus sau ir komandai
Pasiteiravus, kaip save apibūdintų kaip vadą, A. Žilys tikino, kad pirmiausia visuomet siekia eiti į dialogą.
„Geras pažįstamas, vienas iš Vokietijos kariuomenės bataliono vadų, prieš man pradedant vadovauti Karaliaus Mindaugo husarų batalionui, pasidalijo patarimu – „būk autentiškas“. Tad, visų pirma, tuo ir stengiuosi vadovautis – nekopijuoju kitų vadų vadovavimo stiliaus, esu savimi. Aišku, per savo tarnybos laiką mačiau ir toliau matau puikių vadų pavyzdžių tiek Lietuvos kariuomenėje, tiek užsienio valstybių kariuomenėse, kurie yra neabejotinai sektini. Kaip vadas esu gana reiklus sau ir kartu komandai. Prieš priimdamas sprendimus einu į dialogą, mėgstu išklausyti ir išgirsti kitus, todėl mane dažnai išgirsite klausiant „ką reikia padaryti, kad būtų dar geriau“. Tikiu komandiniu darbu, bet ne individuliais pasirodymais, vertinu veiksmus, o ne tik gražius žodžius“, – teigė vyras.
Bataliono vado pagrindinis tikslas naujose pareigose – užtikrinti, kad Karaliaus Mindaugo husarų batalionas būtų nuolat pasirengęs valstybės gynybai.
„Tai įmanoma pasiekti tik batalione turint aktyvius ir lyderystę demonstruojančius visų lygmenų vadus (tiek karininkus, tiek puskarininkius); išlaikant nuolatinę kovinę parengtį; turint stiprią ir vieningą komandą. Ir žinoma, sieksiu, kad mano vadovavimo laikotarpio pabaigoje būtume dar keliais kokybiškais žingsniais priekyje“, – atskleidė A. Žilys.
