Jau nuo šeštadienio naudojantis viešuoju transportu, būnant uždarose prekybos patalpose ir paslaugų teikimo vietose bus privaloma dėvėti apsaugines kaukes. Specialistai pataria, kaip tinkamai atsikratyti panaudotų kaukių.
Kaupiamos specialiuose sąvartynuose arba deginamos
Pavojingas atliekas tvarkančios uždarosios akcinės bendrovės „Toksika“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius teigia, kad per karantiną gaunamų medicininių atliekų kiekis padidėjo 10–30 proc.
„Padidėjimas nebuvo staigus, nes dėl sumažėjusio planinių operacijų skaičiaus sumažėjo įprastas medicininių atliekų srautas iš gydymo įstaigų. Kita vertus, padaugėjo subjektų (oro uostų, COVID-19 patikros punktų, policijos ir kt. – aut. past.), perduodančių medicininių atliekų“, – teigia jis.
L. Andronavičius sako, kad medicininės atliekos – pirštinės, veido kaukės, kitos apsauginės priemonės – deginamos specialiai tam pritaikytuose pavojingųjų atliekų deginimo įrenginiuose. Taip pat jos gali būti kaupiamos specialiuose sąvartynuose, kuriuose užtikrinamos tokios sąlygos, kad medžiagos nepatektų į aplinką.
„Pavojingosios atliekos tvarkomos atsižvelgiant į jų chemines savybes, atliktus laboratorinius tyrimus ir įvertinus egzistuojančius geriausius tvarkymo būdus. Vienintelis saugus galutinis šių atliekų tvarkymo būdas yra deginimas specialiai tam pritaikytame pavojingųjų atliekų deginimo įrenginyje. Pavojingųjų atliekų deginimo įrenginyje yra speciali medicininių atliekų linija, atliekos deginamos didesnėje kaip 1200 laipsnių temperatūroje, todėl visiškai saugiai utilizuojamos galbūt infekuotos medicininės atliekos“, – procesą aiškino įmonės komercijos direktorius.
Iš deginimo metu gautos energijos galima pagaminti elektros ar šilumos.
„Papildomo neigiamo poveikio aplinkai deginamos šios atliekos nesukelia. Atliekos saugiai sudeginamos aukštoje temperatūroje. Susidarę dūmai yra saugiai išvalomi sudėtinga dūmų valymo sistema, likę pelenai sutvarkomi pavojingųjų atliekų sąvartyne“, – pasakoja L. Andronavičius.
Neatsakingai numesta kaukė padarinių palieka ilgam
Gamtos tyrimų centro doktorantė Rasa Tumaševičiūtė teigia, kad netinkamai tvarkomos pavojingosios atliekos kenkia ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.
„Jos išskiria tam tikrų toksinių medžiagų ir yra susijusios su tam tikru poveikiu sveikatai, tokiu kaip apsigimimai arba padidėjusi vėžio rizika, imuninės sistemos bėdos. Poveikis priklauso nuo toksinių medžiagų kiekio, patenkančio į tam tikrą aplinką arba organizmą“, – sako R. Tumaševičiūtė.
Todėl gali kilti bėdų šias atliekas išmetus nesilaikant rekomendacijų ar tiesiog gamtoje. R. Tumaševičiūtė akcentuoja, kad tiek pirštinės, tiek kaukės gaminamos iš sintetinės kilmės medžiagų, gumų ir plastikų, o sąvartynuose gyvenantys mikroorganizmai nėra pajėgūs skaidyti šių medžiagų.
„Galime tik teoriškai spėlioti, bet drąsiai spėju, kad vienkartinė kaukė iš polipropileno mano proanūkiams primins apie pandemiją“, – sako specialistė.
Doktorantės teigimu, reikia pradėti spręsti klausimą ne kaip tvarkyti šias atliekas, o ką daryti, kad tokių atliekų nebebūtų visai. Šiuo atveju net nauja atliekų tvarkymo technologija nebūtinai išspręstų problemą, nes, jos manymu, bėda susijusi su įpročiais ir mąstymu.
Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad nėra aišku, ar infekuotos atliekos gali užkrėsti atliekų surinkimo, tvarkymo įmonių darbuotojus: „COVID-19 atliekos, tokios kaip vienkartinės pirštinės, vienkartinės kaukės, įvairiais fiziologiniais skysčiais užterštos atliekos, susidarančios namų ūkiuose ar karantinavimo vietose, yra diskusijų klausimas, nes faktiškai jos yra užkrėstos, tačiau jų surinkimo sistemos nėra, nurodytos tik rekomendacijos dėl dvigubų maišų.“
Šiuo atveju L. Andronavičius pabrėžia: „Medicininės atliekos surenkamos supakuotos į plastikinius maišus, kurie dedami į kartonines dėžes. Taip atliekos pakuojamos siekiant išvengti atliekų sąlyčio su jas transportuojančiais ir tvarkančiais asmenimis.“
R. Tumaševičiūtė atkreipia dėmesį, kad yra ir draugiškesnių aplinkai alternatyvų, siekiant apsisaugoti nuo pandemijos: naudoti daugkartines kaukes keičiamais filtrais, o, užuot nešiojus pirštines, galima dažniau plauti, dezinfekuoti rankas – paprasčiausiai laikytis higienos normų.
„Jei kalbame apie medicinines įstaigas, reikėtų nepasiduoti vienkartinių dalykų manijai ir apsauginių priemonių naudoti tiek, kiek būtina, kad būtų užtikrintas darbuotojų ir ligonių saugumas“, – sako specialistė.
