Kaip netapti nelegalių atliekų tvarkytojų bendrininkais?

Remontuojate butą ar kuopiate rūsį ir norite nebrangiai atsikratyti susikaupusiomis atliekomis, kurioms konteineryje – ne vieta? Būkite atsargūs, mat patikėtos į netinkamas rankas jūsų atliekos gali atsidurti artimiausiame miškelyje, o kartais netgi grįžti atgal pas jus kartu su bauda už aplinkos teršimą.

Vieni teršia, kiti – moka už tvarkymą

Kur keliauja mūsų stambiagabaritės atliekos? Vieni – nepaisydami ar nežinodami, kad tai draudžiama – jas palieka tiesiog prie atliekų konteinerių, kiti – atiduoda atliekų išvežimo paslaugą siūlančiai įmonei. Tačiau tik nedaugelis žino, kad prieš perduodant atliekas privalu įsitikinti, ar jas atiduodate į legalaus tvarkytojo rankas. Priešingu atveju, net to nenorėdami, galite tapti gamtos teršimo ir iš to besipelnančių apsimetėlių bendrininku.

„Skelbimų puslapiuose nesunku rasti įvairių siūlymų nebrangiai išvežti atliekas, tačiau niekas nežino, kur galiausiai jos atsidurs. Jau dabar yra nemažai sklypų, kurie tiesiog užverčiami netvarkomomis atliekomis.

Dėl to atsiranda vadinamosios bešeimininkės atliekos. Jas tvarkyti tenka nebe teršėjams, o teritorijos savininkui. Jeigu tai – valstybės valda, tvarkoma mokesčių mokėtojų lėšomis, jeigu tai – privati teritorija, moka privatus asmuo“, ­– paaiškina Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos (LKATA) direktorė Raminta Radavičienė.

Jos teigimu, šioje vietoje reikėtų griežtesnės kontrolės, mat tokie nelegalūs šiukšlynai daro žalą gamtai, o jų tvarkymas gali atsieiti nemažus pinigus.

Teršia ir privatūs asmenys, ir įmonės

Pasak LKATA vadovės, prie nelegalių šiukšlių tvarkytojų, o kartu ir nelegalių sąvartynų atsiradimo, prisideda ne tik privatūs asmenys, bet ir įmonės.

Lyginant su kitomis šalimis, Lietuva išsiskiria mažesniu oficialiai pateikiamu statybos ir griovimo atliekų kiekiu. Tikėtina, kad realūs skaičiai yra didesni – taupydami pinigus, statytojai dalį atliekų atiduoda legaliai veikiantiems tvarkytojams, kitą dalį – „nelegalams“. Į pastaruosius kreipiamasi dėl to, kad jų paslaugos pigesnės.

„Teisėtai veikiantis tvarkytojas turi laikytis visų reikalavimų: vesti apskaitą, turėti specialų transportą bei įrangą, mokėti už atliekų tvarkymą bei mokesčius valstybei ir t. t. Todėl jis negali pasiūlyti mažesnių kainų negu tas, kuris susikrauna atliekas ir jas išpila pamiškėje ar tiesiog užkasa“, – sako R. Radavičienė.

Atsakingi ne tik „nelegalai“, bet ir jų klientai

„Dažnai žmonės remiasi buitine logika – atidaviau nereikalingą daiktą ar atliekas ir jie jau nebe mano atsakomybėje. Tačiau taip nėra. Dar daugiau – jeigu atliekos bus patikėtos nelegaliems tvarkytojams, pačiam užsakovui gali tekti ne tik sumokėti baudą, bet jam dar bus grąžintos ir pačios atliekos“, – pabrėžia ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ komercijos ir plėtros direktorius Andrejus Barinovas.

Paradoksalu, tačiau samdydami nelegalų tvarkytoją, galiausiai mokate už tai, kad jūsų atliekomis būtų užteršta aplinka. Po to, jau kaip mokesčių mokėtojas, papildomai sumokate ir už tų atliekų šalinimą bei žalos gamtai atstatymą.

Ką reikėtų daryti, kad atliekos būtų tvarkomos legaliai? „Pirmiausiai gyventojai gali patys jas nuvežti į artimiausią stambiagabaričių atliekų aikštelę. Tą už juos gali padaryti ir kiekviena tokių atliekų šalinimu užsiimanti įmonė“, – pataria A. Barinovas. Anot jo, svarbiausia, kad įmonė turėtų teisę užsiimti tokia veikla.

Trumpa atmintinė

Ar jūsų samdoma įmonė turi teisę surinkti atliekas, galima sužinoti įvedus jos pavadinimą elektroniniame Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

Pasirašant sutartį su įmone, joje turi nurodoma ne tik atliekų surinkimo, bet ir jų sutvarkymo paslauga.

Taip pat didelių gabaritų atliekų galima atsikratyti stambiagabaričių atliekų aikštelėse. Jų Lietuvoje yra net 96, o visas jų sąrašas pateikiamas Aplinkos apsaugos agentūros tinklalapyje.

Reikia nepamiršti, kad į šias aikšteles turėtų būti atvežamos jau išrūšiuotos atliekos, o iš gyventojų jos priimamos nemokamai.

Stambių gabaritų aikštelėse galite palikti ne tik dideles šiukšles, bet ir po remonto likusias dažų skardines, sandarinimo putų balionėlius ir kitas chemines medžiagas, kurių negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Čia priimamos ir padangos. Jas taip pat nemokamai turi priimti padangų pardavėjai bei automobilių remonto įmonės.

Apie pastebėtus aplinkosauginius pažeidimus visuomet galima pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kiek išmaniuosiuose telefonuose yra vertingų metalų ir kur jie patenka?

confident-noyce

Panevėžyje bus surenkamos pavojingos atliekos

confident-noyce

Lietuvos bendruomenės surinko 72 tonas elektronikos atliekų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau