Ekonomikos augimas regione yra glaudžiai susijęs su inovatyvių bei drąsių sprendimų priėmimu, ką neretai stabdo verslininkų abejonės ir patirties stoka, tačiau tik ne ten, kur vyksta „Versli Lietuva“ Nacionalinio mentorių tinklo programa. Šioje programoje patarimų pasisėmusio Panevėžio verslininko Justino Dalindos verslas šiandien auga kur kas greičiau nei prieš priimant drąsius sprendimus.
Verslo mentorystės modelio patrauklumas, kai neatlygintinai susitinka versle daug patyrę ir pradedantys verslininkai vieni iš kitų gauna abipusę naudą, yra pagrindinė varomoji jėga, kodėl tai veikia. Patyrusiems – tai gera proga dalintis patirtimi ir įgyti naujų įžvalgų konsultuojant jaunus, inovatyvius, bet dar nepatyrusius verslus, pradedantiems – galimybė greičiau priimti sprendimus remiantis patyrusiųjų patirtimi.
Tai kaip „Ilgalaikis turtas“
Panevėžyje esančios kavinės „Kavalierius“ įkūrėjas J. Dalinda teigia, kad pagrindinė priežastis, kodėl dalyvavo jo mieste vykstančioje Nacionalinio mentorių tinklo programoje – tai mentorystės modelio patrauklumas, kai apjungiami patyrę verslininkai su pradedančiaisiais ar jau pagreitį įgaunančiais verslininkais. „Gal kai kam gali pasirodyti įtariai, kad mentorystė yra nemokama ir dėl to mažą vertę kurianti programa, bet man kaip tik tai dar ryškiau uždegė žalią šviesą. Ne dėl to, kad nereikia investuoti savo lėšų, bet dėl to, kad esantys mentoriai yra taip pat prisijungę neatlygintinai ir nesuinteresuoti „atbūti”, o siekia besąlygiškai bendradarbiauti ir kurti bendrą vertę visiems“, – pasakoja verslininkas.
Mentorystės programa yra terpė, kurioje kiekvienas gali pasiimti daug naudos, įžvalgų, pamatyti platesnį vaizdą bei išmokti mąstyti strategiškai. J. Dalinda savo įgytą patirtį įvardija kaip „ilgalaikį turtą“, kurio grąža yra dar ateityje, bet jau yra pakankamai aiškus kelias, kaip iki jos nueiti.
„Matau, kad mentorystės metu priimti sprendimai daro poveikį iki šiol. Pagal viešus duomenis, esame didžiausius atlyginimus mokanti įmonė tarp specializuotų kavinių Panevėžyje, o tai yra vienas iš stiprios mūsų komandos sėkmės elementų“, – sako jis.
Nacionalinio mentorystės tinklo dalyvio nuomone, dalyvaujant programoje svarbu pasiimti tai, ko nori.
„Galiu pasakyti, kad nereikia tikėtis, jog mentorius išspręs kasdienės verslo problemos. Mentorystės programos naudą reikia pasiimti pačiam – būti atviram sesijose, aktyviai dalyvauti ir įsiklausyti į diskusijose išsakomas pastabas, mintis. Vaizdžiai išsireiškus, kopėčiomis lipti neišmokys, bet padės jas nukreipti į tinkamą viršūnę“, – įsitikinęs J. Dalinda.
Gali sutaupyti brangaus laiko
Vienas Nacionalinio mentorių tinklo mentorių Panevėžyje, skaitmeninės rinkodaros agentūros „Raibec“ vadovas Remigijus Kuliešius pastebi, kad mentorystė yra abipusis mokymasis, nes mentoriai dalindamiesi savo žiniomis atranda naujų sprendimų, kurie padeda ir jų kasdienėje veikloje.
„Padedu savo bendruomenės žmonėms būti laimingesniems ir tuo pačiu sau kuriu geresnę ir malonesnę aplinką. Susipažįstu su naujais, įdomiais žmonėmis ir taip pat gaunu naujų žinių. Matau, kad galiu padėti ir padedu. Tai padeda man suprasti kitas sritis, rasti atsakymus į klausimus, kurių nerasčiau nebūdamas mentoriumi“, – sako R. Kuliešius.
Patyręs verslininkas mano, kad jeigu savo verslo pradžioje būtų žinojęs tiek, kiek žino dabar, savo verslą būtų išplėtojęs kur kas greičiau. R. Kuliešius nusijuokia, kad, jeigu tokia programa būtų buvusi jo verslo pradžioje, tai būtų leidę jam sutaupyti bent 5 metus siekiant rezultatų. „Yra toks posakis – „daužyti galvą į sieną”. Su mentoriumi būčiau daug sienų aplenkęs“, – vaizdžiai dėsto pašnekovas.
Mentorystės grandinė turi tęstis
Nacionalinio mentorių tinklo mentorė, sėkminga verslininkė, visuomenininkė, ne vieno projekto autorė bei UAB „Povydė“ įkūrėja Miglė Gruzdenė tiki, kad labai svarbu dalintis žiniomis ir idėjomis. „Pradedantieji verslininkai neretai stokoja žinių apie mokestinę aplinką bei vadybą, strateginį verslo valdymą. Kadangi esu įgijusi ne tik teorinių žinių, bet ir daugybę metų jas taikiau skirtingose verslo srityse, turiu savo požiūrį ir įsitikinimus, kuriais dalinuosi su sąlyga, kad šie jaunieji verslininkai dalinsis toliau, t. y. „grandinė“ arba procesas nesustos“, – teigia M. Gruzdenė.
Mentorė savo visuomenine veikla prisideda verslo ugdymo, socialinių projektų bei miesto gerovės. Anot jos, mentorystė „Versli Lietuva“ projekte – tai dar viena iš tų visuomeninių veiklų. „Tokiose veiklose matau egzistencijos prasmę. Ir kas įdomiausia, kuo daugiau dirbu dėl kitų, tuo didesnė grąža ateina tiek asmeniškai, tiek ir verslui“, – džiaugiasi ji.
Paklausta apie mentorystės naudą, M. Gruzdenė pastebi, jog tai projektas ir apie vidines vertybes. „Įdomu sužinoti, pasilyginti, kokie žmonės mus supa, kokie žmonės ateina į mano miestą pradėti, vystyti ar plėtoti verslą“, – pasakoja ji. O matant entuziazmą kituose, kyla dar didesnis noras padėti bei atsiranda terpė ieškoti naujų, netikėtų idėjų.