Ką vaizduoja mūrinis bokštas Panevėžio miesto herbe, iki šiol nėra aišku. Vis dėlto istorikai turi keletą versijų. LRT RADIJO nuomonių telefonu paskambinusi klausytoja, kuri neprisistatė, domėjosi, kas pavaizduota Panevėžio miesto herbe: „Norėčiau sužinoti Panevėžio miesto herbo istoriją. Ką vaizduoja raudonų plytų pastatas, atrodo, vartai?“
Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas Dovilas Petrulis sako, kad miesto herbo ištakos siekia XVIII a., o jo reikšmė iki šiol nežinoma.
„Panevėžio miesto herbo kilmė dažniausiai yra siejama su XVIII-XIX a. Panevėžio miesto rotušės antspaudais. Pavyzdžiui, remiantis Edmundo Rimšos įžvalga, yra manoma, kad viename iš seniausių išlikusių antspaudų, kuris buvo atspaustas 1801 metais šaukime į teismą, figūruoja Panevėžio miesto simbolis – ant žemės stovintis bokštas su vartais. Šis antspaudas greičiausiai priklausė Panevėžio pavieto miesto rotušei, nes vėlesnių laikų Panevėžio miesto magistrato antspauduose visur figūruoja miesto simbolis – tas pats stilizuotas bokštas. Dažnas klausia, ką jis gali simbolizuoti. Būtų labai sunku pasakyti, ką jis galėtų reikšti. Tačiau istorikai turi keletą nuomonių“, – pasakoja D. Petrulis.
Anot D. Petrulio, pavyzdžiui, istorikė Ona Maksimaitienė daro prielaidą, kad antspauduose galėjo būti pavaizduoti Upytės miesto teismo statiniai. Bet yra ir manančių, kad statiniai Panevėžio antspauduose yra išgalvoti.
„Reikia nepamiršti, kad Panevėžys iki XVIII a. buvo medinis, nebuvo mūrinių pastatų ir gynybinė siena su mūriniais vartais niekada Panevėžio nejuosė. Todėl labiau tikėtina, kad šis simbolis pabrėžia svarbų pavieto teismų ir administracinį centrą, turintį savivaldos teisę. Pagal E. Rimšą, tai rodė krašto ir miesto teisėtos gynybos bei laisvės užtikrinimą“, – LRT RADIJUI sakė D. Petrulis.
