-3.1 C
Panevėžys
Šeštadienis, 26 lapkričio, 2022

Ką svarbu žinoti vienam iš tėvų, planuojančiam su vaiku išvykti gyventi į kitą šalį

AutoriusjpFotopexels.com

Nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į užsienio valstybę, vertėtų iš anksto pasirūpinti tinkamomis gyvenimo sąlygomis, žinoti, kokią ugdymo įstaigą vaikas lankys, kaip bus užtikrinta jo sveikatos priežiūra bei daugelį kitų dalykų. Tačiau dar prieš kelionę tėvai turėtų sutarti dėl vaiko išvykimo ir sutvarkyti reikiamus dokumentus.

Vaiko teisių gynėja, teisininkė Ugnė Klingerė, primena, kad skyrium gyvenančiam tėčiui ar mamai nusprendus su vaiku išvykti nuolat gyventi į kitą šalį, reikėtų gauti ir buvusio partnerio rašytinį sutikimą dėl šių pokyčių vaiko gyvenime, juk tai keis ir jų su vaiku santykius, bendravimą.

„Vaikas išvykti gyventi į kitą šalį gali su tuo iš tėvų, su kuriuo – teismo sprendimu – yra nustatyta jo gyvenamoji vieta. Kita būtina sąlyga – rašytinis nevykstančio tėvo sutikimas. Taip pat, svarbu atkreipti dėmesį, kad teismo sprendimas, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų, neatleidžia nuo prievolės šį svarbų sprendimą priimti pasitarus su antruoju“, – sako vaiko teisių gynėja.

Svarbu paminėti, kad jeigu tėvams sutarti nepavyko – ginčas sprendžiamas teisme.

„Tokiu atveju, išvykti ketinantis tėvas turėtų kreiptis į teismą su prašymu išduoti leidimą išsivežti vaiką į užsienio šalį be antrojo iš tėvų sutikimo. Tik gavus teismo leidimą arba turint atskirai gyvenančio tėčio ar mamos sutikimą, vaiko išvykimas laikomas teisėtu“, – pažymi teisininkė.

Jeigu nuolat gyventi į kitą šalį su vaiku išvykstama be sutikimo ar teismo leidimo, toks vaiko išvežimas laikomas neteisėtu, o antrasis iš tėvų įgyja teisę prašyti, kad jo vaikas būtų sugrąžintas į Lietuvą. Vaiko teisių gynėjai padeda mūsų šalyje likusiam tėvui, teikia pagalbą kelyje į vaiko susigrąžinimą į gimtinę.

„Priimdami bet kokius su vaiku bei jo gyvenamąja vieta susijusius sprendimus, pasitarkime tiek su pačiu vaiku, tiek su partneriu. Juk vaikui labai svarbu turėti abu tėvus, nevaržomai bendrauti ir būti apsuptam meile ir rūpesčiu. Atminkime, kad ir skyrium gyvenantis tėtis ar mama turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime“, – sako U. Klingerė.

Išvykstant su vaiku gyventi į kitą valstybę labai svarbu numatyti, kaip vaikui bus užtikrinama teisė bendrauti su Lietuvoje liekančiu vienu iš tėvų bei vaiko giminaičiais.

Vaiko teisių gynėjai šiais metais sulaukė 13 skyrium gyvenančių tėvų prašymų padėti sugrąžinti į Lietuvą 20 galimai neteisėtai išvežtų vaikų. Praėjusiais metais registruoti 29 tokie prašymai dėl 38 vaikų, o 2020 m. – 20 prašymų dėl 26 vaikų sugrąžinimo į Lietuvą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžietė tinklaraštininkė J. Kreivė: „Vaikai išgyvena aukso, o mamos – kaltės jausmo amžių“

confident-noyce

Vaiko teisų gynėja: skirtingo amžiaus vaikai tėvų skyrybas išgyvena nevienodai

confident-noyce

Žinia, jog nepažįstami vyrai Panevėžyje kalbina vaikus ir siūlo jiems sėsti į automobilį – nepasitvirtino

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau