K. Lukoševičius: „Dirbsiu, kad Panevėžys būtų klestintis ir draugiškas miestas“

K. Lukoševičius: „Dirbsiu, kad Panevėžys būtų klestintis ir draugiškas miestas“

JP / JP, asmeninio albumo nuotr.

K. Lukoševičius.

Ateities Panevėžys – klestintis ir draugiškas miestas, kuriame dominuoja palanki verslo ir veiklos aplinka, saugu, yra galimybė dirbti, mokytis ir tobulėti. Tokią miesto viziją mato LVŽS iškeltas kandidatas į šio miesto merus Kęstutis Lukoševičius, savo veiklą grindžiantis penkiais darnumo veiksniais – žmogaus, visuomenės ir aplinkos, švietimo ir kultūros, ekonomikos bei valdymo. Pakalbėkime apie tai.

– Kęstuti, Jūsų, kaip kandidato į Panevėžio miesto merus, programoje vienas iš deklaruojamų veiklos veiksnių yra „Darnus žmogus“. Ką tai reiškia panevėžiečiams?

–  Tai siekis stiprinti šeimą, suteikti vaikams galimybę realizuoti save mokykloje, kai tėvai be papildomų išlaidų galės džiaugtis savo atžalų ugdymu popamokinėje veikloje. Yra vadinamieji mokinių krepšeliai valstybės mastu, bet gabūs vaikai lanko arba nori lankyti net keletą būrelių. Juos, manau, būtų galima iš dalies finansuoti ir savivaldybės lėšomis.

BIC

Panevėžio miesto savivaldybė socialinėms reikmėms perka būstus, kurie gali būti skiriami ir jauniems specialistams. Savivaldoje plėtodami kompleksines paslaugas jaunoms šeimoms ir specialistams, padėdami jiems įsikurti ar persikvalifikuoti, taip pat ugdysime darnų žmogų.

Į šią sąvoką įeina ir sveikos gyvensenos skatinimas, aktyvaus laisvalaikio ne tik jaunimui, bet ir vyresnio amžiaus bei specialiųjų poreikių turintiems žmonėms užtikrinimas, savišvieta.

Nesu vegetaras, tačiau labai vertinu aktyvų laisvalaikį gamtoje su savo šeima. Žiemą – slidės, vasarą – dviračiai. Gera pasibūti kartu su žmona, dukra, sūnumi. Ir sveikatai didelis pliusas. Norėčiau, kad tą patį kuo dažniau pajustų kiekviena panevėžiečių šeima, būtų sveiki ir laimingi senjorai. Sveiką jų gyvenseną aktyvintų viešose ervėse įrengtas sporto inventorius, nauji dviračių takai. Mano planuose yra ir tai.

Bendrauju su aktyviais senjorais, skaitau jiems paskaitas apie pastatų energinį efektyvumą ir energijos taupymą Bendrijose, Panevėžio kolegijos Aukštaitijos savišvietos akademijoje, ir žinau, kaip jiems svarbu, kai skatinamas jų užimtumas.

– Sakot, kad būdamas meru didelį dėmesį skirtumėte jaunų specialistų aprūpinimui būstais. Ar esate pasidomėjęs, kokių specialistų labiausiai trūksta Panevėžyje?

– Esu. Inžinierių mechanikų. Tai ir mano specialybė. Apmaudu, bet Panevėžyje jų ruošiama vis mažiau. KTU Panevėžio filialas jau antrus metus nebepriima pirmakursių. Žmonių, kurie išmano mašinų technologijas ir gamybą, nepakanka. Darbdaviais tapę mano buvę studentai ateina ir prašo: „Duokit mums inžinierių, duokit technologijų studijų srities specialistų.“ Jie jau nebesako, kad reikia būtent mechanikų. Deja. Į technologijų studijų programas tesurenkama 50–60 proc. studentų. Valstybės finansuojamos vietos lieka net neužimtos. Sunku mokytis. Ką daryti? Motyvuoti jaunimą rinktis paklausias specialybes. Kaip? Pirmiausia – patraukliu būsimu atlyginimu, taip pat patraukliais pavyzdžiais, jauniems specialistams skirtomis iniciatyvomis.

K. Lukoševičius.

– Kuo konkrečiai šioje situacijoje gali prisidėti miesto savivaldybė? Ką planuojate nuveikti, kad jaunimas atvyktų į Panevėžį, čia dirbtų, gimdytų vaikus, nebūtų uždaromos mokyklos?

Kad jauni žmonės grįžtų, turime parengti programą, kuri problemą padėtų spręsti kompleksiškai.  Pirma, privalome skatinti darbdavius, kad jie mokėtų ne provincialų, bet oresnį atlyginimą. Antra – didinti vaikų darželių patrauklumą ne tik renovuotais pastatais ar atnaujintu interjeru, bet ir vaikų šiuolaikišku ugdymu. Trečia, turime siekti, kad darbdaviai mokėtų konkurencingą atlyginimą. Koks įrankis? Jis yra.

Tai – Panevėžio laisvoji ekonominė zona (LEZ), kur mokesčiai darbdaviams palankesni. Verslininkai vis dar vangiai kuriasi minėtoje vietoje, nes yra ir kitų savivaldybių, kurios laukia šių

šių investuotojų. Nežiūrint į tai, turiu minčių, kaip paskatinti darbdavius ateiti būtent į mūsų LEZ, ir apskritai – kaip sukurti naujų darbo vietų panevėžiečiams.

Viena tokių idėjų – mokesčių, kuriuos nustato savivaldybė, sumažinimas. Mano galva, darbdaviams mes turėtume ieškoti būdų mažinti mokesčius, kur pastatai nenaudojami, bet apmokestinami šiukšlių mokesčiu. Galima sumažinti verslo liudijimo mokesčius veiklos sritims, kurios dar nėra aktyvios ir pan.

– Kuo gali prisidėti miesto savivaldybė, kad žmonės norėtų dirbti ir užsidirbti? Koks Jūsų požiūris į gyvenančiuosius iš pašalpų? Kaip reikėtų mažinti ypač socialiai pažeidžiamų žmonių priklausomybę alkoholiui?

– Savivaldybės galios nedidelės, bet jos yra. Pavyzdžiui, socialinės paramos funkcija yra viena pagrindinių savivaldos funkcijų.

Pateiksiu gyvenimišką pavyzdį iš savo patirties. Būdamas dekanu vienam studentui skyriau 20 eurų už dalyvavimą konferencijoje, ir šeima nebegavo socialinės paramos, nes pajamos viršijo minimaliąsias. Blogai. Šioje situacijoje matyčiau tokią išeitį – nustatytas „minimumas“ gyventojui „tolerancijos“ ribose galėtų svyruoti. Šiandien pozicija neteisinga, nes jei šeimos minimalios pajamos viršija vos 1 eurą, parama nubraukiama.

Kita vertus, manau, reikėtų mokėti ne pašalpas, o priedą prie minimalaus atlyginimo už tai, kad žmogus eitų dirbti ir norėtų gauti pinigų, o ne todėl, kad dirbti nenorėtų, nes gauna pašalpas. O sąžiningus pašalpų gavėjus nuo piktnaudžiautojų, mano galva, puikiai atskiria socialiniai darbuotojai. Juk yra savivaldybės tarybos patvirtintos tvarkos, kurių ir privalu laikytis. Kitas klausimas – specialistų atsakomybės didinimas. Čia jau tikrai reikės naujosios savivaldybės tarybos iniciatyvos tobulesnei tvarkai parengti.

Skaudi gyvenimo rakštis – piktnaudžiavimas alkoholiu. Seniai veikiančius alaus barus be jokio teisinio pagrindo uždaryti būtų labai sunku, tačiau galima apriboti jų laiką, stengtis, kad naujos prekyvietės alkoholiu neišdygtų ypač jaunimo susibūrimo vietose. Tačiau, svarbiausia, yra žmogaus nuo pat mažens savimonės ugdymas, kad viskas, kas vartojama saikingai ir kultūringai, nekenkia. Taip pasieksime daugiau, nei įvairiais draudimais ar baudomis.

K. Lukoševičius.

– Esate minėjęs, kad Panevėžys yra vienas iš paskutiniųjų nesusitvarkiusių šalies miestų. Ką turėjote mintyje? 

– Autobusų stotį. Vizija – stotis miesto centre, „atsisukusi“ į Savanorių g. 12 namo fasadą, o sovietmečio pastatas skirtas Verslo konsultaciniam centrui, dviračių nuomai, miesto svečiams trumpai praleisti laiką ir gauti informaciją, ką Panevėžyje galima įdomaus nuveikti. Manau, kad šis klausimas bus išspręstas finansavimo iš Darnaus judumo programos dėka, dalį lėšų pridėjus  savivaldybei.

Į miestą ateina dideli „Urban“ projektai. Turiu didelį norą sutvarkyti Senvagės ir „Ekrano“ marių prieigas, Skaistakalnio ir Parko gatvės parkus. Projektai parengti. Finansavimas yra. Didelis žingsnis šių viešųjų  erdvių sutvarkymo link jau žengtas. Tik šiuos, kaip ir gatvių atnaujinimo  darbus, tiesiog būtina tęsti.

Dar viena problema – apleisti pastatai. Jų Panevėžyje daug. Stengėmės, kad jie būtų nupirkti ar perduoti Turto bankui. Vietoj uždarytos „Verdenės“ mokyklos norėta įsteigti savivaldybės butus. Pasipriešino bendruomenė. Bet ten, manau, galima įkurti savarankiško gyvenimo namus senjorams, kuriems būtų užtikrina ori senatvė. Žmogus turėtų savo kambarį, savo patarnavimus, dirbtuves, kur galėtų pabendrauti, megzti, piešti, nerti. Sutikite – gyvenimo kokybė būtų visiškai kita. Žinau daugiabučiuose gyvenantį ne vieną senjorą, kuris jau sunkiai beišeina į kiemą, socialinių paslaugų darbuotojai juos aplanko retai. Neabejoju, kad savarankiško gyvenimo idėja jiems praskaidrintų vienatvę, suteiktų vilties, todėl pasisakau už jos įgyvendinimą, numatant finansavimą atskira savivaldybės biudžeto eilute.

– Neseniai Panevėžyje atsirado naujas ženklas, kuriame pavaizduotas žmogeliukas su šalmu ir šūkiu „Panevėžys atsinaujina!“ Ar tai jau vyksta realiai?

– Užtat, kad ne. Todėl ir ūžia visas „feisbukas“, todėl ir šaiposi iš tokio šūkio internautai, kad Panevėžys iš tikro neatsinaujina.

Per vieną dieną darbai nevyksta. Reikia vizijos, projektų, planų, darbų. Savivaldybėje turėtų būti įdiegta vadybos kokybės sistema.  Gal tai būtų „Lean“ sistema, gal kita, bet ji šiandien būtina.

Norėčiau, kad priimant savivaldybės tarybos sprendimus aktyviai dalyvautų miesto bendruomenių atstovai, kiekvienas sąmoningas panevėžietis galėtų siūlyti savo idėjas miestui, teikti pastabas tiek savivaldybės tinklalapyje, tiek politikų priimamuosiuose ar, sakykim, laiškus įmesdami į specialią mero pašto dėžutę.

– Ar Jus tenkintų dabartinė miesto savivaldybės administracinė struktūra?

– Nusiskundimų, kad savivaldybėje yra blogai struktūriškai, nesu girdėjęs. Tad apie galimus pokyčius savivaldybės administravimo struktūroje kalbėti anksti. Tačiau tai, kad bus siekiama efektyvesnės veiklos, o aktyvūs viešieji ryšiai, nuolat informuojantys visuomenę apie miesto labui nuveiktus darbus, taptų tikru savivaldybės veiklos ruporu, galiu patvirtinti jau šiandien.

Darbe labai svarbus ir psichologinis klimatas. Manau, kad gerai darbo atmosferai labiausiai kenkia vadovų smulkmeniškumas. Meras turi vadovauti skyrių vadovams, o ne patiems darbuotojams. Žinoma, meras turi žinoti, ką žmonės savivaldybėje dirba kiekvieną dieną. Galbūt organizuočiau atvirų durų ar kabinetų dienas, kai meras užsuka pas specialistus ir išklauso juos, o ne jų vadovus. Ir būtinai padeda, jei iki šiol jo prašymo, tarkim, pakeisti seną spausdintuvą ar stringantį kompiuterį, niekas neišgirdo.

– Kaip manote, koks pagrindinis yra tiesiogiai išrinkto mero uždavinys?

– Suburti savivaldybės narius bendram darbui. Jei tapčiau Panevėžio miesto meru, stengčiausi laikytis naujoviškos politikos, juolab kad ir LVŽS Panevėžio skyriaus iškelti žmonės į savivaldybės tarybos narius yra nauji, degantys optimizmu, tikintys, kad galima daug ką pakeisti į gera. Gi mūsų politikos senbuviai mato tik kovas tarp partijų, frakcijų ir postų. Mums šito nereikia.

Būdamas meru siekčiau mažinti politinę trintį. Supraskite mane teisingai. Aš neabejoju, kad savo vidumi tiek dabartinė pozicija, tiek opozicija tiki, kad tikrai dirba Panevėžiui. Bet dažnai skiriasi jų žodžiai ir darbai, kurie turėtų suartėti. Siekčiau, kad taip atsitiktų. Tada būtų ir sąžiningesnė politika, ir panevėžiečiai patikėtų, kad jų išrinkta valdžia dirba jiems.

Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. JPR010.

LKL

Modelis

AMES

Basakojis

Mano namukas

Musės salto

Dizainas

PIC

2 KOMENTARAI

  1. Jeigu jau ligonis Kęstutis bando tapti meru, tai blogiau jau
    ir būti negali. Kęstuti nueik tu pas nervų gydytoją, duos tau
    nedarbingumo lapelį ilgam. Susitvarkyk sveikatos problemas
    ir gyvenk kuo toliau nuo politikos. Taip bus daug geriau tau, o ypač
    miestui, nes nesupranti kas vyksta savivaldybėje, beje nelabai supranti kas vyksta
    ir realiame gyvenime, o ne tik tavo sujauktame pasaulėlyje.
    Liūdna, kad ligoniai taip veržiasi į valdžią

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.