Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tvirtina, kad iš naujai formuojamos Vokietijos valdančiosios daugumos ir toliau bus tikimasi bendradarbiavimo tęsiant pradėtus projektus.
„Tęstinumas, mus tikina ir aš esu įsitikinęs, bus užtikrintas, įgyvendinsime jau suplanuotus projektus ir plėsimės į kitas sritis. Ir tai nėra vien tik saugumas ir gynyba. Tai yra ir mūsų didžiulis ekonominio bendradarbiavimo blokas, atsižvelgiant į tai, kokios svarbos prekybos ir investicijų partneris yra Vokietija“, – LRT radijui kalbėjo ministras.
K. Budrio teigimu, per paskutinius kelerius metus Vokietijos vaidmuo stipriai išaugo Lietuvos užsienio, saugumo bei gynybos srityse. Todėl, pasak jo, šiuo metu laukiama naujo suformuoto Vokietijos Vyriausybės kabineto, siekiant dvišalį bendradarbiavimą išplėsti dar labiau.
„Džiaugiamės jų (ELTA – rinkimų) rezultatais ir laukiame, kad kuo greičiau būtų suformuota koalicija, taip pat ir Vyriausybė, ir prasidėtų mūsų intensyvus darbas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
ELTA primena, kad sekmadienį vykusius Vokietijos nacionalinius rinkimus didele persvara laimėjo 28,6 proc. balsų surinkusi konservatorių partija. Taip šio bloko lyderiui F. Merzui buvo atvertas kelias tapti kitu Vokietijos kancleriu.
CDU aljansas įgijo didelę persvarą prieš „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri tapo antra didžiausia partija ir beveik padvigubino savo paramą nuo 2021 m. vykusių rinkimų. Visgi F. Merzas į koaliciją AfD kviesti neketina.
Pirmadienį jis pareiškė, kad koaliciją žada sudaryti su kadenciją baigiančio Olafo Scholzo centro kairiaisiais socialdemokratais. Pastarieji, kaip ir buvo numatoma, sulaukę 16,4 proc. rinkėjų palaikymo patyrė pralaimėjimą ir nusmuko į trečią vietą.
Ankstesnę vadinamąją „šviesoforo“ koaliciją sudarė socialdemokratai, Laisvoji demokratų partija (FDP), ir žalieji. 2024 m. lapkritį ji subliuško dėl didelių politinių ir ekonominių nesutarimų, kurie lėmė, kad FDP perėjo į opoziciją. Dėl šios priežasties Vokietijos rinkimai buvo paankstinti ir įvyko šių metų vasarį.
