K. Armonavičius: „Problemas reikia spręsti čia ir dabar“

K. Armonavičius.
K. Armonavičius.

Socialdemokratas Kazimieras Armonavičius, kandidatuojantis į Panevėžio miesto tarybą socialdemokratų partijos sąraše yra ilgametis švietimietis. Visą savo gyvenimą skyręs švietimui, praeitais metais baigė vadovauti Panevėžio Senvagės progimnazijai. Kazimieras teigia, kad šiuo metu jo laisvalaikis skirtas pasirengimui rinkimams – jis yra Panevėžio socialdemokratų rinkimų štabo vadovas. Tiesa, kandidatas savivaldybės taryboje 3 kadencijas iš eilės dirbo jau nuo 1995-ųjų.

Apie kandidato asmeninį gyvenimą ir artėjančius rinkimus, atvirame interviu.

Ką šiuo metu veikiate gyvenime?

Rugsėjo mėnesį baigiau vadovauti Panevėžio Senvagės progimnazijai. Po to sekė laisvas laikas – rudeniniai darbai sode, prasidėjusi rinkimų kampanija, į kurią aktyviai įsitraukiau. Esu Panevėžio socialdemokratų rinkimų štabo vadovas, tad vienus rūpesčius greitai pakeitė kiti. Visą savo laisvą laiką šiuo metu skiriu pasiruošimui savivaldos rinkimams.

O žvelgiant plačiau – laisvalaikiu domiuosi ir žiūriu sportines varžybas, leidžiu laiką gamtoje, kvėpuoju grynu oru. Rudenį važinėju dviračiu.

Ar nebuvo sudėtinga palikti mokyklą po ilgų vadovavimo metų?

Be abejo buvo. Jaučiu nostalgiją mokyklai – mokiniams, kolektyvui. Tiesą sakant, pasijutau keistokai praėjusių metų rugsėjo pirmąją – buvau sode, žinojau, kad nereikės į mokyklą bei netikėtai prisiminiau, kad rugsėjo pirmoji. Pagalvojau: kaip aš čia sode, o ne mokykloje – ne su vaikais, ne su mokytojais.

Tiek metų dirbus ir vadovavus, mokykla, aišku, visąlaik liks atmintyje. Dar ir dabar bendraujame su kolegomis, mokyklų direktoriais.

Neatitrūkstu nuo švietimo problemų. Žinau, domiuosi, man rūpi visi mokyklų skauduliai, bet dabar nieko padėti negaliu. Dėl to ir kandidatuoju į miesto tarybą, nes žinau kaip turėtų būti, turiu patirties ir matau, ką reikėtų keisti.

Teigiate, kad daugiau dėmesio skirti reikėtų švietimui. Kas aktualiausia Panevėžiui šiuo metu?

Visiems aišku – mokytojų prestižo kėlimas liko deklaracija. Gal sistemoje, skaitant įvairius dokumentus, tai ir matosi, bet man, kaip paprastam miestiečiui, visiškai nesijaučia jokio pokyčio. Ši profesija vis dar nėra prestižas.

Taip pat aktualu mokinių skaičiaus klasėse mažinimas. Šiuo metu mokytojai dirba su labai didelėmis klasėmis, o ir vaikai negauna reikalingo individualaus dėmesio. Atsiranda ir mokinių, kuriems reikalinga speciali pagalba, tam reikalingi mokytojų padėjėjai visose mokyklose. Reikalinga spręsti ir kitas socialines problemas – švietimas yra sudedamoji daugelyje sričių.

Dažnai mokyklose mačiau atotrūkį tarp turtingųjų ir nepasiturinčių. Liūdna, bet tai matosi ir vaikų gyvenime. Mes kiekvienais metais mokyklose rinkdavome paramą moksleiviams iš nepasiturinčių šeimų, bet vaikai, kurie prasčiau gyvena, gėdydavosi ateiti. Paramą perduodavome nevyriausybininkams.

Rodos, kad galime padėti ir egzistuoja priemonės, bet patys vaikai nenori priimti. Ir tai suprantama – mūsų ugdymo įstaigose vis dar gajos patyčios, keista, kad kažkam juokinga, jog vaikas gyvena nepasiturinčioje šeimoje. Nematau nieko čia šmaikštaus, kiekvieno visuomenės nario pareiga yra padėti silpnesniam.

O iš praktikos galiu pasakyti – mokyklos egzistuojančią patyčių problematiką užglaisto. Dažnai nuslepiami įvairūs atvejai, kad nepakenktų mokyklos įvaizdžiui. Būtent apie tai ir kalbu – mums skubiai reikalinga keisti požiūrį į mokyklas. Svarbu ne pastatas ir etatai, o jausmas. Turime užtikrinti, kad kiekvienas panevėžietis mokykloje jaustųsi saugiai, gerai ir gautų kokybišką išsilavinimą.

Kazimierai, paminėjote patyčias ugdymo įstaigose. Visose mokyklose vykdomos privalomos prevencinės programos. Ar sakote, kad jos neveikia?

Egzistuoja nacionalinės ir vietinės prevencinės programos. Mokyklos jas rengia, gauna didesnį ar mažesnį finansavimą, bet tai – labai laikina.

Aš manau, kad yra problemų su programų įgyvendinimu. Šiuo metu tos programos „nuleidžiamos” į mokyklą, įsisavinami pinigai ir tik tada ieškoma kas jas vykdys. O jas vykdo lietuvių kalbos ar matematikos mokytojai, kurie, žinoma, skaito ir domisi, bet nėra specialistai, nėra profesionalai.

Reikėtų, kad su prevencinėmis programomis dirbtų asmenys, kurie specializuotųsi tik toje srityje, tai būtų reikšmingas pokytis sprendžiant šią problemą.

Užsiminėte apie pedagogus. Sakykite ar bus kas Panevėžyje dirba mokytoju už 10 metų?

Dirbant mokykloje kiekvienais metais teikdavome kokių mokytojų kitąmet ir 5 metų perspektyvoje mums reikės. Pensinis amžius nėra ta riba, kad mokytojas nebegali dirbti, bet moksleiviai nori jaunų specialistų.

Manau, kad jau greitai galime turėti problemą su tiksliųjų dalykų mokytojais – fizikais, chemikais, matematikais. Taip pat jau dabar jaučiasi ir lietuvių kalbos mokytojų trūkumas. Atsakant į klausimą – ši grėsmė yra labai reali.

Nors Panevėžyje vykdoma jaunų specialistų pritraukimo programa, bet nemanau, kad pritrauksime tiek jaunų specialistų, koks yra ir bus trūkumas.

Šiuo metu mums reikia sugebėti „parduoti” Panevėžį jauniems žmonėms. Viską daryti ir įrodyti, kad čia gyventi, dirbti ir kurti šeimas yra gera. Parodyti, kad mūsų miestas yra saugus, patogus ir draugiškas. Šis rūpestis ignoruojamas eilę metų dirbusių tarybų, o tam reikia ilgalaikio, strateginio sprendimo.

Nuo priklausomybės atgavimo gyventojų Panevėžyje sumažėjo beveik trečdaliu. Ar per miesto infrastruktūros naujinimą nebuvo pamiršti žmonės?

Buvo. Reikia galvoti apie tai, kas naujomis gatvėmis, parku ir Senvage vaikščios, čia yra esmė. Turime kalbėti apie naujas darbo vietas, verslą, aukštąjį mokslą, užimtumą – būtinai sukurti jauniems žmonėms patrauklų miestą. Daugelis jaunų panevėžiečių palieka mūsų miestą ir retas grįžta, nes svetur randa jau sukurtas mano minimas sąlygas.

Taip pat, aukštajam mokslui reikia gerinti santykį su verslu. Juk verslas gali skatinti studentus ir remti jų studijas, rengti sau reikalingus specialistus. Turime aktualizuoti aukštojo mokslo studijas pagal verslo poreikius ir jaunų žmonių norus. Panevėžys turi būti visų ir visiems. Jauni žmonės atvykdami į mūsų miestą ir kurdami čia šeimas jaunintų miestą. Naujomis gatvėmis ir parkais būtų kas vaikšto. Miesto taryba turi atkreipti dėmesį į šį svarbų socialinį veiksnį, turėti strategiją.

Kiek laiko priklausote socialdemokratų partijai ir kodėl pasirinkote socialdemokratus?

Jau 18 metų esu Socialdemokratų partijos nariu. Visą laiką gerai jaučiuosi, kai galiu padėti kitiems žmonėms. Pradedant nuo mokinio mokykloje ir kolegos mokytojo iki kaimyno ar paprasto sutikto žmogaus. Jei galiu padėti, jaučiuosi gerai. O kiekvienam tikram socialdemokratui aktualiausia ir yra rūpestis kitu žmogumi.

Taip kiekvienas mažiname socialinę atskirtį ir kitus visuomenėje įsišaknijusius neigiamus dalykus. Visuomet matau kas žmonėms skauda, stengiuosi padėti.

Ar Jums pačiam gyvenime yra tekę susidurti su neteisybe?

Visada randu kompromisą, sutarimą. Ne veltui tiek metų dirbau mokykloje – ten kiekvieną dieną reikėdavo kompromisų ir sutarimų meno. Bet sutardavau ir su mokiniais, jų tėvais, ir su mokytojais.

Gyvenime nelygybės ir sunkumų yra daug. Bet juos išmokau spręsti pats ir įpratau padėti kitiems – nuoširdus bendravimas ir kalbėjimas yra kiekvienos problemos sprendimo akcentai. Jei būdavo sunku, visuomet sulaukdavau palaikymo iš šalies, jei kažkam reikėdavo padėti, aš padėdavau.

Sprendžiu problemas kai tik jos kyla.

Socialdemokratai teigia, kad atsinaujino. Ką tai reiškia?

 Su atsinaujinimu pasikeitė požiūris žmones. Anksčiau buvo žiūrima iš aukšto, nors ir buvo deklaruojama, kad svarbiausia – žmogus. Dabar socialdemokratų partija yra išties dėl žmonių – visi gali tai pastebėti. Ženkliai didesnis dėmesys atsirado ne tik partiečiui, bet ir paprastam panevėžiečiui.

Lengva ir paprasta kalbėtis, dingo egzistavę barjerai. Pagaliau kalbame apie tikrą politinį turinį. Taip pat ir partijos viduje – nėra sudėtinga prieiti prie Seimo narių, partijos pirmininko Gintauto Palucko ir pasakoti kokios problemos kamuoja mūsų savivaldybę – jie išklauso, padeda spręsti. Anksčiau, atrodo, tik išklausydavo, bet praleisdavo pro ausis. Atsisukome į paprastą žmogų.

Kodėl panevėžietis turėtų rinktis partiją, o ne komitetą?

 Visi suprantame, kad rinkimų komitetai yra suburiami tik rinkimams. Jie laimi ar nelaimi ir tuomet kažkiek dar laiko egzistuoja arba ne. O Panevėžyje išvis – fenomenas. Komitetas, gavęs žmonių pasitikėjimą, išsibarstė, išsiskirstė – nėra ko pareikalauti atsakomybės.

Aš komitetus laikau laikinu dariniu tikslams siekti. Jis suburiamas, jei sugeba gerai organizuoti rinkimų kampaniją, patraukti žmones – laimi rinkimus, užima ir mero poziciją. Bet atsiradus nesutarimams, komitetas labai trapiai subyra, nėra kas atsakytų už rezultatus ar neįgyvendintus pažadus.

Daugumą taryboje turėjusio komiteto išsibarstymas, pozicijų nepasidalinimas atrodo nebrandžiai. Einant link kadencijos pabaigos, negalima pradėti aiškintis vidinių santykių viešumoje. Nes tai rodo, kad komiteto viduje yra rimtų problemų.

Ir panevėžiečiai tikrai pasimetę. Jie nežino ar dabartinis meras bus nuteistas, kas bus jei dabartinis meras bus perrinktas, o teismas jį nuteis – liksime be mero, vėl reikės rinkimų. Su dideliu trenksmu atėjęs komitetas, lygiai tokiu pat trenksmu ir išeina.

Jūsų palinkėjimas panevėžiečiams.

Svarbu prisiminti, ką reiškia socialdemokratai ir jų rožė. Tai – nuolatinė kova už paprastą žmogų, kokybišką jo gyvenimą. Socialdemokratai Panevėžyje atsinaujino, mūsų programa – detali ir konkreti.

Manau, kad panevėžiečiai susipažinę su ja, su mūsų atsinaujinusiu sąrašu ir atsinaujinusiu požiūriu į žmones, turėtų rinktis pokyčius. Panevėžiui rūpi – ne deklaracijos ir pažadai, o nuoširdus pagerėjimas, kurį būtų galima pajusti. Kviečiu rinktis socialdemokratų sąrašą numeris 4 ir palaikyti pokyčius mūsų mieste.

Politinė reklama bus apmokėta iš LSDP Panevėžio miesto skyriaus rinkimų sąskaitos. Užs. Nr. JPR014.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Net po dviejų metų pertraukos J. Balčikonio gimnazijoje vyko mokinių parlamento rinkimai

confident-noyce

VRK spalio 24-ąją paskelbė antrąjį turą renkant Kelmės ir Trakų merus

confident-noyce

Paaiškino, kodėl vien komisijos išrinkti „Lietuvos Metų automobiliui“ nebepakanka

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau