Paleontologai džiūgauja atradę, kaip manoma, trūkstamą juros periodo „dėlionės“ dalį. Tai uodegos fosilija, kuri leido atrasti trūkstamą grandį tarp dviejų senovės krokodilų šeimų pusių.
Juros periodo laikotarpiu, prieš maždaug 200-145 mln. metų, senovės krokodilai buvo užėmę dvi pagrindines formas, kurių kiekvieną sudarė kelios rūšys.
Viena iš grupių išsiskyrė dinozaurus primenančiais šarvais bei vaikščiojimui sausumoje skirtomis galūnėmis. Kita grupė turėjo uodegos pelekus ir plaukmenis, tačiau ne šarvus.
Viena minėtųjų grupių buvo panaši į krokodilą, o kita – į delfiną.
Mokslininkai teigia, kad naujai atrasta uodega priklausė tarpinei rūšiai, kuri galėjo pasigirti šarvais ir, tuo pačiu, uodegos pelekais.
Mokslininkai naująją rūšį pavadino Magyarosuchus fitosi, taip pagerbiant Attila Fitos, mėgėją kolekcionierių, kuris ją ir atrado. 1996 metais Fitos šią uodegą iškasė Vengrijos kalnuose. Ji buvo saugoma muziejuje Budapešte, informuoja upi.com.
Paleontologai gebėjo atskirti šią fosilią nuo kitų rūšių dėka unikalios stuburo detalės, kuri aptinkama pelekinėje uodegoje.
Ši fosilija suteikia unikalią galimybę pažvelgti į tai, kaip prieš daugiau nei 180 milijonų metų krokodilai pradėjo evoliucionuoti į delfinus ir orkas primenančias formas. Kaulėtų šarvų ir uodegos pelekų buvimas išryškina stulbinančią juros periodo krokodilų įvairovę.
Juros periodu senoviniai krokodilai dominavo jūrose ir pakrantėse. Vienas neseniai paviešintas tyrimas įrodė, kad ropliai iškilo anksčiau nei manyta, mažiausiai prieš 163 milijonus metų.