Baigėsi mokslo metai. Prasidėjo tikrasis egzaminas – gyvenimo pasirinkimų. Kur stoti? Ką veikti? O ką, jei nežinau, ko noriu? Jei viskas atrodo arba per daug, arba per painu – jūs ne vieni. Bet tai dar nereiškia, kad reikia laukti stebuklo. Kartais pakanka… žengti bent vieną žingsnį.
Apie tai, kodėl dažnas jaunas žmogus (ir ne tik) užstringa pasirinkimų kryžkelėje, kalbu ne tik iš profesinės patirties, bet ir kaip žmogus, kuris pats yra keitęs kryptį, klydęs ir grįžęs į kelią. O šalia – pokalbis su koučingo specialiste Giedre Norkūne. Kalbam apie tai, kas dažnai neišsakoma garsiai: ką daryti, kai „nebežinai“, ir ar tikrai viskas prarasta, jei pasirinkai ne tą kelią.
Kodėl taip sunku pasirinkti?
Vienas dažniausių jaunų (ir brandžių!) žmonių stabdžių – baimė klysti. Jei nepasirinksiu „teisingai“, kas tada? Nors iš tiesų – beveik niekas nepataiko iš pirmo karto. Dar viena kliūtis – per didelis triukšmas iš aplinkos: tėvai siūlo vieną, draugai renkasi kitą, o internete karaliauja „pelningiausių profesijų topai“. Trečias stabdis – įsitikinimas, kad jau per vėlu. Tarkim, jei jau mokiausi buhalterijos, negi dabar eisiu į psichologiją? Atsakymas – niekada nevėlu.
Skaičiai neklysta: gyvenimas – tai koregavimų kelias. Tik apie 10 proc. pasaulio žmonių dirba darbą, kuris iš tikrųjų teikia džiaugsmą. Apie 60 proc. jaunuolių po mokyklos per pirmus penkerius metus pakeičia savo kryptį (Eurostat statistika). Apie 40 proc. suaugusiųjų keičia profesiją bent kartą gyvenime. Trečdalis – net kelis kartus (OECD duomenys).
Keturi praktiniai patarimai: nuo ko pradėti, kai nežinai nuo ko pradėti
- Mini patirtys – maxi atradimai. Savaitė ar mėnuo savanorystės bibliotekoje, muziejuje, gėlių parduotuvėje ar kavinėje duos daugiau, nei trys mėnesiai svarstymų apie „viešąjį administravimą“, “pardavimus”.
- Ne „ką dirbsiu?“, o „kas man teikia energijos?“ Jei praleidęs valandą kažko nepastebi laiko – tai gali būti kryptis.
- Kalbėkis gyvai. Ne su „Google“. Su žmonėmis, kurie jau ten, kur tu svarstai būti.
- Leisk sau keisti nuomonę. Sprendimas – ne tatuiruotė. Jei nepataikei, gali koreguoti.
Ką daryti, kai tau ne 18 ir esi… pasiklydęs suaugęs?
Atsakymas paprastas – neprarasti judėjimo. Vėlu? Kam? Jūs gyvenate savo gyvenimą, ne seminarų tvarkaraštį. Dažnai mano konsultacijose apsilankantys žmonės sako: „Migle, reikėjo prieš dešimt metų.“ Dažniausiai sakau: „Bet prieš dešimt metų jūs dar net nežinojote, kad tai norėsite keisti.“ Vienintelė tikra klaida – likti vietoje dėl baimės. Judėti galima bet kada. Tereikia… pradėti.
Koučingo specialistės Giedrės Norkūnės įžvalgos: kaip suprasti, kur tavo kelias
Miglė: Jaunas žmogus sako: „Nežinau, ko noriu.“ Ką jam daryti?
Giedrė: Svarbiausia – atkreipti dėmesį, kur laikas tarsi sustoja. Kur pasikrauni. Jei patinka daug dalykų – analizuoti, ką tiksliai juose mėgsti. Galima juos apjungti. Pavyzdžiui, žmogus, manęs, kad jam tinka tik socialinis darbas, išsigrynino, kad labiausiai mėgsta bendrauti su žmonėmis. Taip jis atrado save konsultavimo srityje.
Miglė: Kodėl žmonės vengia pokyčių, net kai aišku, kad reikia jų?
Giedrė: Svarbiausia – suvokti, kodėl to nori. Kai žinai savo vidinį variklį – nereikia išorinių spyrių. Gali būti keli žingsniai išsigryninant. Pirma – reikia žinoti, ko nebenori. Tada – kaip norėtųsi, kad būtų. Ir galiausiai – kokių veiksmų reikia, kad tai įvyktų.
Pabaigai – ne teorija, o kvietimas
Kai baigiasi mokslo metai, dažnas gauna diplomą. Bet svarbiausia – ne popierius, o savo sprendimas pradėti. Judėjimas į priekį nėra galutinis taškas. Tai – drąsa eiti ten, kur kviečia smalsumas. Vienas mažas žingsnis. Viena patirtis. Vienas pokalbis. Tad jei nežinai, ką rinktis – rinkis judėti.
Sekite daugiau įžvalgų apie karjerą, pokyčius ir pasirinkimus socialiniuose tinkluose ir artėjančiuose renginiuose.
