Jubiliejų švenčiančiam aktoriui A. Kėleriui nėra mažų ar antraeilių vaidmenų

A. Kėleris.

Šiais metais, lapkričio 22 dieną, sukanka 60 metų, kai Panevėžyje gimė Juozo Miltinio dramos teatro aktorius Albinas Kėleris. Ta proga „Šaltinėlio“ bibliotekoje (Vasario 16-osios 10, Panevėžys) eksponuojama Metanojos Žilėnaitės fotografijų paroda „Įkaitas…“. 

Lapkričio 21 dieną 16 val. „Šaltinėlio“ bibliotekoje įvyks popietė-susitikimas su aktoriumi A. Kėleriu ir fotomenininke M. Žilėnaite.

Biografiniai faktai

Prieš 60 metų, 1957 metų lapkričio 22 dieną Panevėžyje pasaulį išvydo aktorius Albinas Kėleris.

1973–1976 lankė Panevėžio dramos teatre Juozo Miltinio vaidybos studiją. 1986 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. Nuo 1973 vaidina Panevėžio dramos teatre (dabar J. Miltinio dramos teatras).

Sukūrė per 100 vaidmenų, pastatė spektaklių J. Miltinio dramos teatre, teatre „Menas“, Šilutės Mažajame kameriniame teatre, sukūrė vaidmenų kino filmuose.

Dirbo Šiaulių universiteto Menų fakulteto Estrados aktoriaus specialybės katedroje. Buvo kurso vadovas ir dėstytojas, vedė aktorinio meistriškumo specialybės disciplinas: sceninio judesio, plastikos, fechtavimo.

M. Žilėnaitė ir A. Kėleris.

Plataus diapazono aktorius

Visa panevėžiečių mėgstamo aktoriaus A. Kėlerio kūrybinė biografija byloja, kad jis yra plataus diapazono aktorius.

Kurdamas sudėtingiausius vaidmenis, A. Kėleris niekada neskuba. Jis kiekvieną kartą iš naujo išgyvena realų ir begalinį savo personažų gyvenimą. Ir kiekvieną kartą iš naujo aktorius nustebina savo unikalia energija, kurią išprovokuoja vaidmenų turinys.

A. Kėlerio biografijoje nėra mažų ar antraeilių vaidmenų. Jis visada jaučia visumą, todėl vaidmenys tampa regimi ir įsimintini. Iš atskirų fragmentų, nuojautų, nuotrupų jis kuria savitą, individualų, naują pasaulį. Šio aktoriaus pagrindinis variklis yra pati kūryba, maksimalus atsidavimas ir net aukojimasis.

A. Kėleris.

Brandūs vaidmenys

Per daugiau kaip 40 kūrybos metų sukurta spalvingų ir įsimintinų personažų, kurie puošia J. Miltinio teatro repertuarą. Šiandien sunku juos visus išvardinti, nes aktorius gyvena šiandienos personažais ir visada yra pilnas idėjų bei darbų.

A. Kėleris – vienas žymiausių Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro aktorių. Šio žmogaus nuoširdumas, išdidi ir laisva, nesutramdytą sielą liudijanti laikysena sužavi kiekvieną, kurie jį pažįsta.

Aktoriaus kūrybinį kelią žymi darbas su legendiniu režisieriumi Juozu Miltiniu bei daugybė sukurtų charakterių ir išgyventų likimų. Nei vienas vaidmuo nėra išskirtinis, visi jie svarbūs ir pareikalavę ypatingų dvasinių ir fizinių pastangų.

Todėl drąsiai galima sakyti – A. Kėleris priklauso Aukštaitijos elitui ir gali būti vadinamas miltiniškosios sistemos tęsėju – jis ne žodžiais deklaruoja teatro tiesas, o įrodo jas savo brandžiais vaidmenimis.

A. Kėleris.

Vėjo įkaitė

Fotomenininkė, kurios paroda „Įkaitas…“ šiuo metu eksponuojama bibliotekoje „Šaltinėlis“, M. Žilėnaitė taip apibudina savo mylimiausią aktorių: „Likimo įkaitas… teatro įkaitas… žiūrovo įkaitas… Savo paties įkaitas… savo noru. Tiesiog Albinas… Aktorius… Aidas… Akimirka… Abstrakcija… Alkis… Analizė… Azartas… Akrobatas… Atsakomybė… Argumentas… Ašara… Atsidavimas… Agonija… Akibrokštas… Aristokratas… Angelas… Aistra…“

Save fotomenininkė pristato taip: „Norėčiau save pažinti tiek, kad galėčiau apie save papasakoti. Be fotografavimo mėgstu šokti, skaityti, klausytis muzikos, mylėtis… Viskas kaip visiems… Beje, turiu vieną esminį panašumą su Albinu: esu amžina Vėjo įkaitė… Mano moto: drąsieji gal gyvena neilgai, tačiau atsargieji negyvena visai.  Gaila, kad anksčiau tuo abejojau.“

Fotografijoje atrado save

Parodos „Įkaitas…“ autorė prisimena  pirmuosius nepamirštamus prisilietimus prie fotostebuklų.

„Jie įvyko dar vaikystėje. Tačiau gyvenimo būdu tai tapo daug vėliau – maždaug nuo 2001 metų, kuomet ėmiau fotografuoti Panevėžio J. Miltinio dramos teatre. Nufotografuota virš 50 spektaklių…Tačiau spektaklių akimirkos tik dalis dialogo su teatru. Daug aktorių, režisierių ir kitų teatro žmonių portretų, užkulisių akimirkos – jų pasitikėjimas sudarė sąlygas sukaupti didžiulį archyvą, todėl neatsitiktinai didžioji dalis mano kūrybinių ciklų susiję su teatru. Fiksuoti aktorių derybas su veidrodžiu, jų savitaigą, tarsi bandymą apgauti svetimą kažkieno išgalvotą likimą prieš žengiant į sceną, buvo bene labiausiai hipnotizuojančios akimirkos. Pagaudavau save su mintimi: „Žvelgiu iš už objektyvo, o atrodo, kad kvėpuoju šalia jų, su jais, juose… O kartais – kad jie šalia manęs, su manimi, manyje…“ Iš jų esu išgirdusi: „Jaučiamės analogiškai…“, – kalba M. Žilėnaitė apie fotografavimo meną ir sako, kad pritarianti Henri-Cartier Bresson minčiai: „Fotografija tai intuicija, poetinis patyrimas. Tai yra skendimas, tirpimas, o tada – jautrumas ir uoslė atsitiktinumams. To eiti ir ieškoti neįmanoma, to neįmanoma norėti. Pirma reikia prarasti save… Tada pavyksta…“.

[quote_box_center] Aktoriaus Albino Kėlerio  įvertinimai:

1976 m. už sukurtą Pasakotojo vaidmenį E. Švarco pasakoje „Sniego karalienė“, rež. V. Blėdis, tapo respublikinio vaikiškų spektaklių konkurso nugalėtojas;

1986 m. suteiktas LTSR nusipelniusio artisto vardas;

1997 m. paskirta A. Samulionio vardo premija už geriausią vyro vaidmenį lietuviško dramaturgijos pastatyme – V. Dautarto „Senojo gluosnio pasakojimai“, rež. J. Dautartas;

1997 m. „Kristoforo“ nominacija už sukurtą Anuprėlio personažą spektaklyje „Senojo gluosnio pasakojimai“, rež. J. Dautartas;

2000 m. pripažintas geriausiu J. Miltinio dramos teatro režisieriumi, o jo režisuotą K. Rappoport „Toliau – tyla“ žiūrovai išrinko populiariausiu metų spektakliu J. Miltinio dramos teatre;

2003 m. profesionalių teatrų festivalyje „Kelias“ pristatytas geriausio Metų aktoriaus nominacijai gauti už sukurtą Henrio vaidmenį T. Stopard „Tikras dalykas“, rež. R. Atkočiūnas;

2005 m. aktorė Asta Preidytė pelnė Auksinį scenos kryžių už vaidmenį spektaklyje M. Zalytės „Margarita“, kurį režisavo A. Kėleris;

2007 m pripažintas geriausiu Panevėžio miesto aktoriumi;

2008 m. už grafo Almavivos vaidmenį spektaklyje „Figaro vadybos“ apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi;

2008 m. Nacionalinės dramaturgijos festivalio „Versmės 2008“ laureatas už Anuprėlio vaidmenį V. Dautarto „Senojo gluosnio pasakojimai“, rež. J. Dautartas. [/quote_box_center]

[quote_box_center] Metanojos Žilėnaitės kūrybiniai ciklai:

„Gyvenimas anapus rampos…“; „Virsmas…“; „Įkaitas…“; „Paženklinti…“; „Be kompromisų…“; „Apie šviesos ir tamsos išmintį…“; „Apnuogintos sielos…“; „Iš tamsos…“; „Jos – moterys…“; „Prisilietimas prie „Baltojo voro“…“; „Aktoriui Rimantui Jovui atminti…“; „Patys sau svetimi…“. [/quote_box_center]

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

„Litexpo“ – panevėžiečio stiklo menininko interjero detalių darbai

confident-noyce

Į Panevėžį pirmą kartą atkeliavo Vilniaus keramikos meno bienalė

confident-noyce

Smėlynės bibliotekoje – „Švytėjimo“ fenomenas

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau