Jei aukščiausių šalies vadovų kritikos sulaukęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas Gintautas Kėvišas pats nesitrauks iš pareigų, kultūros ministrė turi priemonių jį atleisti, sako premjeras Saulius Skvernelis.
„Aš manau, kad pagal tą informaciją, kurią turiu, tai tokios galimybės yra“, – Lietuvos radijui antradienį sakė S.Skvernelis, paklaustas, ar ministrė Lijana Ruokytė – Jonsson turi priemonių atleisti teatro vadovą iš pareigų šiam pačiam nesitraukiant.
„Dabar yra situacija tokia, kad vienokį ar kitokį sprendimą turi priimti kultūros ministrė arba pats teatro vadovas“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.
S.Skvernelis jau anksčiau yra pareiškęs, kad G.Kėvišas negali toliau dirbti LNOBT vadovu.
Šalies vadovų kritikuojamas LNOBT vadovas G.Kėvišas praėjusią savaitę pareiškė suprantantis situacijos rimtumą ir pasitikėjimo svarbą bei žadėjo trečiadienį paskelbti apie savo apsisprendimą dėl tolesnio buvimo pareigose.
„Suprantu situacijos rimtumą ir aukščiausių šalies vadovų pasitikėjimo svarbą. Taip pat jaučiu įsipareigojimus teatro kolektyvui ir jo kūrybinei ateičiai. Todėl galutinį savo sprendimą dėl tolesnio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pareigų ėjimo paskelbsiu trečiadienį“, – išplatintame pranešime teigė G.Kėvišas.
Viešųjų pirkimų, Specialiųjų tyrimų (STT) tarnybos kritikavo G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“. G.Kėvišo nusišalinimą ir Viešųjų pirkimų tarnyba, ir STT vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Be to, paaiškėjo, kad minėtiems sūnaus įmonės organizuotiems koncertams pats G.Kėvišas yra prašęs sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą pradėjo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
G.Kėvišas pabrėžia, kad skaidrumas ir etikos principų laikymasis „buvo ir yra vienos svarbiausių mano vertybių“. Jis atmeta kaltinimus teigdamas, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jo interesų konflikto neįžvelgė nei teikdama rekomendacijas, nei vėliau, kai buvo atliktas tyrimas, nes nuo sutarčių pasirašymo jis nusišalino. Tą padaryti jis patikėjo savo pavaduotojui Nagliui Stancikui.
Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas dar 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų. Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G.Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.
