16.5 C
Panevėžys
Antradienis, 3 rugpjūčio, 2021

Jaunųjų kūrėjų tribūna „NEVĖŽIS“

Naujienų portalas JP skelbia jaunųjų panevėžiečių kūrybinius bandymus. Vieni kūrėjai – dar tik pirmąkart, kai kurie – nenaujokai kūrėjų projekte „Nevėžis“, ir aiškiai nusiteikę ilgiau čia pasibūti, o gal ir visai nebesiskirti su kūryba.

O pradeda 2018 metų sezoną Emilija Snieškaitė ir Gabija Kundrotaitė iš „Vilties“ progimnazijos, Kazimiero Paltaroko gimnazijos kūrėja Ugnė Misevičiūtė, „Vyturio“ progimnazijos jauniausiųjų kūrėjų desantas – Laura Plikūnaitė, Melita Marozaitė, Austėja Dūdaitė, Šarūnė Širmenytė, Vilius Česevičius, Aironas Stankevičius, Eitvilė Petruškevičiūtė, Gabrielė Adomonytė, Karolina Juknevičiūtė, Karolina Solomatova, Rusnė Tauraitė ir Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos jaunoji kūrėja Viltė Zaveckaitė, jau dvejus metus iš eilės apdovanota „Sidabrinio Nevėžiuko“diplomu.

Taigi – 2018 metų projekto „Jaunųjų kūrėjų tribūna NEVĖŽIS“ sezonas prasideda.

Sveikiname dalyvius, dėkojame rėmėjams ir partneriams!

Emilija Snieškaitė (5 kl.)

„Emilija Snieškaitė nuoširdi, linksma, domisi poezijos žanru. Eilėraščius pradėjo kurti neseniai. Pabandė, patiko.  Emilija eilėraščiuose  atskleidžia save – tarsi lyrinis „aš“ yra ji pati, jos nuotykiai, išgyvenimai,“ – rašo „Vilties“ progimnazijos mokytoja Audronė Tichanavičienė.

Ruduo

Atėjo į kiemą rudenėlis

Galvą taip aukštai iškėlęs.

Puošia jį spalvų gama –

Džiaugiasi širdis mana.

 

Rudenį myliu aš vis labiau,

Kaskart širdy smagiau.

Plikesni vis medžiai daros,

Šąla oras, dienos mainos.

 

Nosį vis rečiau kieman kišu –

Slogą pasigaut baisu.

Beldžias vėjas į duris,

Šąla margos pėdos jo vis.

 

Tykšta į žemę lietaus lašai.

Balos didėja, po jas braidai.

Ir visgi ruduo man svarbus –

Juk mano gimtadienis greitai bus.

 

Gabija Kundrotaitė (5 kl.)                                      

Gabiją taip pat pastebėjo Audronė Tichanavičienė: „Jai  labiau patinka proza, ypač patinka kurti pasakas. Kalba nedaug, bet visada konkrečiai. Gabija puiki pašnekovė, mėgsta skaityti knygas, viskuo domisi“.

Laiško kelionė   

Vieną nuostabų, saulėtą pavasario rytą gražuolei princesei, vardu Elizabeta, miegant, pro langą įskrido balandis. Princesė atmerkė vieną akį, pažiūrėjo, kas čia trukdo jos saldžiam miegui. Žiūri, ant palangės tupi pasakiškas paukštelis, keistai žiūri, o prie jo kojytės pririštas laiškas.

Atsikėlė gražioji princesė, nuėjo prie paukštelio, atrišo nuo kojelės laiškelį, perskaitė ir džiugiai nusišypsojo. Tai buvo laiškas nuo princo. Elizabeta išvartė visą stalčių, kol galiausiai rado tai, ko ieškojo – plunksną ir rašalą.

Lėtai, bet gražiai ji rašė princui. Baigusi rašyti, suvyniojo, užrišo siūlu prie kojelės laiškelį, atidarė langą ir paleido tą laiškanešį paukštį. Balandis skrido per upes, tvenkinius ir ežerus, per gėlių laukus, per tamsius miškus, per kalnus ir kalnelius. Paukštelis skrido tris dienas ir naktis, stebėdamas saulėlydžius ir saulėtekius.

Vieną dieną kilo baisi audra. Vėjas buvo stiprus kaip niekada, žaibai gąsdino paukštelį. Jo kojytė netyčia užsikabino už eglės šakos ir… paukštelis netyčia laišką paleido ant šlapios, aplytos žolės.

Ilgai laiškas gulėjo, niekam jis nerūpėjo. Pro šalį slinkdavo išalkę gyvūnai. Jie prieidavo, pauostydavo ir išeidavo nusivylę – juk tai ne maistas. Prajodavo karaliai, princesės – viso labo ant žemės gulėjo tik popieriaus skaitė. Niekieno neliečiamas laiškas išgulėjo daug metų.

Vieną dieną pro laišką ėjo tamsiais rūbais apsirengęs vyras, rankoje turėjo šautuvą. Jis buvo medžiotojas. Medžiotojas pasilenkė, paėmė laišką ir perskaitė…

Vyras greitai nubėgo prie savo žirgo, užsilipo ant jo ir nujojo į karaliaus pilį.  Netrukus paaiškėjo, kad medžiotojas yra tas pats princas, kuris kadaise rašė princesei.  Dabar jis senas karalius, o jo žmona-karalienė visai kita moteris, tikrai ne Elizabeta.

Baisioji audra išskyrė du vienas kitą mylinčius žmones.

Ir aš ten buvau, kartu su paukšteliu skridau, nukritusį laišką daug metų saugojau, bet padėti dviem širdim negalėjau. Dabar dėl to gailiuosi…

 

Ugnė Misevičiūtė  (6 kl.)

Kelionė

Žvaigždelė prigludo prie jūros slapčia

Ir žvelgė į juodąją gelmę nakčia.

Užmiršus, kad vakaras rytą atves,

Ji kalbina mieguistas mažas žuveles.

Suvilgius rankas tarp gražiausių sapnų,

Ji klausos bangų lopšinių, dainų

Ir stebi naktinį jūržolių šokį,

Kurio jos medūzas išmokys.

 

Pavargus užmigo ant jūros žvaigždžių,

Pabudo aukštai tarp minkštų debesų.

Vienintelė likus Šiaurinė žvaigždelė

Pakilus nuo jūros ji vėl švietė žemei.

 

O „Vyturio“ progimnazijos jaunuosius kūrėjus jau šeštąjį sezoną globoja mokytoja Raimonda Budnikienė. Apie savo pastebėtuosius ji parašė po sakinį.

„…pirmieji eilėraščiai kupini žaismės, spalvų, klausimų ir linksmų atsakymų“.

Laura Plikūnaitė (5 kl.)

* * *

Kur auga obuoliai?

Ant obelų.

Kur obelys?

Ant minkštų debesų.

Kur debesys?

Pasakų šaly.

Kur pasakos?

Pagalvės vidury.

* * *

Iš kur lietus?

Iš dangaus.

O kur dangus?

Stiklainyje medaus.

Iš kur medus?

Iš vasaros lietaus.

* * *

Kas yra kriauklelė?

Auksinė geldelė.

Kas yra geldelė?

Jūros dainelė.

Kur ta dainelė?

Ant sūrios bangelės.

O kur bangelė?

Virš auksinės geldelės.

Kas?

Kas puškuoja takeliu?

Kam čia linksma ir smagu?

Kas nešioja daug spyglių

Ir sultingų obuolių?

 

Melita Marozaitė (5 kl.)

„Smalsiai, ieškančiai Melitai  kūryba svarbi, nes, anot mergaitės,  eilėraštyje penktokė gali savitai išsakyti mintis ir išreiški jausmus“.

* * *

Nuo debesies kraštelio

Žiūriu į miestelį.

Apgaubė šiluma,

Nes ten mano šeima.

Skėčiai skleidžia sparnus,

Jie skuba į namus.

Gal jie nori skristi

Sapnuose paklysti?

Aš juos linksmai ganau

Ir mėlynai dažau.

* * *

Kas yra lapai?

Tai medžio akys.

Ką jie pamato?

Lietaus lašelius.

Kas yra lapai?

Tai medžio pirštai.

Ką jie paglosto?

Vabalo ūsus.

Kas yra lapai?

Tai medžio žodžiai.

Ką jie mums šnabžda?

Paslapčių takelius.

* * *

Lašeliai švyti.

Boružė man pasakė:

– Kelionė laukia.

 

Austėja Dūdaitė (5 kl.)

„Man patinka kurti, nes kūriniai išliks, kai kūrėjo jau nebebus. Be to, tai smagus laiko praleidimo būdas,“ – taip apie savo pomėgį rašyti eilėraščius sako dėmesinga, įžvalgi, knygas skaityti mėgstanti Austėja, kuri bandė eiliuoti jau pradinėse klasėse.

* * *

Aš dainuoju linksmą dainelę

Ir nuo debesies žvelgiu į pievelę.

Raudonus, žalius

Matau drugelius.

 

Boružė raudona, graži.

Jos sesė aguona labai išdidi.

Kiek daug čia spalvų!

Galva net svaigsta nuo jų.

 

Žiogas supas ant smilgos,

Jo žalios kojos tokios ilgos.

Ak, kaip žvilga rasa…

Ši pieva nuostabi yra.

 

Kas ta Lietuva?

Meilė, drąsa,

Dainelė linksma.

Pasakų knyga.

Laisvė tyra.

 

Gėlelė prie kelio,

Kiškis už berželio.

Visa tai yra

Mūsų Lietuva.

 

Šarūnė Širmenytė (6 kl.)

„… kūrybinga, pamilusi knygas Ji mėgsta tapyti ir kurti įvairias trumpas istorijas“.

 * * *

Žiūriu klasėj pro langelį

Ir žemai matau parkelį.

O parkely varnos klega:

– Norim skristi į Kanadą!

 

Gelsvas klevo lapas krinta,

Varnos į Kanadą skrenda.

Bet skambutis suskambėjo,

Ir sugrįžti man reikėjo.

 

Vilius Česevičius (5 kl.)

Mėgsta teatrą, pasivaikščiojimus bei naujų patiekalų receptų išbandymus virtuvėje. Viliui smagu kurti ir eilėraščius. „Šis užsiėmimas išvaiko nuobodulį ir leidžia atsiskleisti vaizduotei“, – teigia Vilius.

Gražioji naktis

Ramusis mėnuli,

Tu toks puikus,

Tu per naktį

Džiugini vaikus.

 

Naktys, naktys – nėr jos blogos

Su baltuoju mėnuliu.

Naktys, naktys, tokios ilgos

Su šaltuoju vėjuku.

 

Mėnulis gražesnis už saulę,

Nors ir šviečia jos šviesa.

Tai, vaikučiai, ne apgaulė,

Tai yra nakties dvasia.

 

Aironas Stankevičius (7 kl.)

„… originalių minčių nestokojantis septintokas, noriai išbandantis tai, kas nauja. Viena iš naujovių  –  eilėraščių kūrimas“.

 

Ruduo – šlapios dienos,

Šalti orai, rasoti žiedai,

Lapai krenta nuo medžių,

Ir atrodo, kad kris amžinai…

 

Eitvilė Petruškevičiūtė (8 kl.)

„Emocijų vulkanas. Taip galima apibūdinti gabią, žingeidžią, kūrybišką aštuntokę. „Esu užsispyrusi ir komunikabili. Man kurti svarbu todėl,  kad kūryba laužo įvairius suvaržymus“, – sako Eitvilė“.

 

* * *

Saulės spinduliai leidžiasi ant veido.

Atsimuša ir skrieja

Nepaklausę mano vardo.

O naktį jie užmiega.

* * *

Ruduo nudažė žemę

Įvairiom rusvom spalvom.

Kur tik žengsi, pamatysi

Medžių numestus lapus.

 

Gabrielė Adomonytė (6 kl.)

„Gabrielė stebina giliomis mintimis ir išgyvenimais, sudėtais į popieriaus lapą…“

Rudenėlis

Rudenėlis štai atėjo,

Medžių lapai nubyrėjo.

Rudenėlis man gražus,

Dar ir derlium jis gausus.

 

Rudenėli, Tu gražus!

Ir spalvom Tu nuostabus!

Rudenėlis greit prabėgs,

O žiemužė atskubės!

 

Karolina Juknevičiūtė (5 kl.)

„Kūrybinga bei  jautri penktokė, sako: „Man patinka kurti, nes kurdama aš atsipalaiduoju ir išreiškiu savo jausmus“.

* * *

Dar visai neseniai

Mano širdį nešei.

Ten nebuvo jokių

Rudeniškų spalvų.

 

Raudona, geltona, ruda…

Dabar žemė tokia marga.

Bet gaila, širdis to nematys,

Nes ją užvaldė snaudulys.

 

Karolina Solomatova (8 kl.)

„Tyli svajotoja. Aštuntokės kūrybiniai daigai dar tik skverbiasi į paviršių“.

Upė

Vanduo, jis nusineša lengvą tylą,

Džiaugsmą ir liūdesį,

Viltį nebylią.

 

Gaivina prie kranto prigludusį nieką,

Mažas žolytes, mažytį jų miegą.

 

Ir suka į dangų žydrąsias akis,

Ir laukia, ką debesys jam pasakys.

 

Bet kai tik ramybę sudrumsčia žali aitvarai,

Tu gelmę akių tų žydrųjų matai.

 

Ilgesys

Drauguži, aš pasiųsiu tau balandį.

Ir kai naktis nutūps ant vakaro palangės,

Tu praveri duris, o ten balandis.

 

Balandis iš saldainio popierėlio,

Iš vakaro ir gelsvo smėlio,

Iš vėjo ir iš stūgesio gausmingo,

Iš seno lietpalčio, kuris pradingo,

 

Iš pasakų, iš pievų ir laukų,

Iš ten, drauguži,

Iš kur aš ir tu.

 

Rusnė Tauraitė (8 kl.)

„Jau keletą metų rašo eilėraščius. Tai žmogus – paslaptis. Užsisklendusi savyje, visais klausimais turinti savo nuomonę mergaitė, kalbėdama apie kūrybą pabrėžia, kad kūriniai neprivalo būti apie meilę, nes gyvenime yra ir kitokių jausmų, apie kuriuos verta rašyti“.

„Ei, mergaičiuke,

mano teritorija!“

Vilkas pabudo.

* * *

Snaigės šoka

Mėnuliui toloka

Jis sniegą pastebės

Ir žvaigždynuose drebės.

Žvaigždės jį stebės,

Kaip mėnulis sėdi ant kėdės.

Jos vis ryškiau šviečia,

Vaikų sapnus kviečia.

Sapnai sušildo orą

Tarsi audinį storą.

Mėnulis spokso

Kaip senukas riogso.

Kol sapnai nurimsta

Ir šaltis dingsta.

* * *

Juoda balta

Šachmatų lenta

Jų žiema šalta

Juoda balta

Neapykanta karšta

Lyg karalių kančia

Juoda balta

Šachmatų lenta.

 

Viltė Zaveckaitė (11 kl.)

Kūčios

Kūčios – Kalėdų išvakarėse švenčiama šventė, per kurią, pasak legendos, prabyla dar neišgirstieji.

 

Tai vaišinkitės!

Kam silkės? Kūčiukų? Kisieliaus?

Labai skanios mišrainės, paragaukit!

Ar nesėdžiam už stala

Ar nesėdžiam, ar nesėdžiam

Ar nesėdžiam už stala

Balti stalaliai apdungyti

Meili sveteliai suprašyti

Girdėjau, Andrius emigravo?

Na, taip, kaip beišgyvensi čia, kai tokios kainos visur,

O atlyginimai tokie maži

Žada joti bernelis

Į svetimą šalelę

Džiūsi, vysi kaip rūtelė

Tu be savo bernelio

Tai Norvegijoj geriau?

Kokį darbą ten kaži dirba?

Tiksliai nežinau, kažkokį gerai apmokamą darbą

Oi, už maružių

Už mėlynų,

Arė bernelis

Pūdymėlį

O tu ko nevalgai? Jau kūdiniesi dėl ko nors?

Mačiau, kaip ten su kažkokiu vaikinu vaikščiojai.

Gal jaunikaičio ieškaisi?

Eikš, mano motule,

Ką aš tau sakysiu:

Nebeturiu vainikėlio,

Ką jauna darysiu?

Ne? Na, tai trauk riešutų saują

Žiūrėk, kad lyginis skaičius būtų

Kaip rūtą paminsit,

Kito nenuspinsit,

Rūtų vainikėlio

Kito neturėsit.

Tai gal truputį suskubam,

Dar Piemenėlių mišios laukia

Svečiai begaliai namo nevažiuoja

Gaspadorius, gaspadinė labai aimanuoja

Mes pažįstam gaspadorių, kad svečių nemyli

 

Rūsiai

Rūsys – dažniausiai giluminiame namo aukšte esanti vieta tam tikroms reikmėms sukrauti.

Kai kuriuos dalykus verta įsikrauti į lagaminą.

Apvynioti stop juosta, įmūryti ar kitaip izoliuoti.

Palikti rūsy tarp uogienių ir agurkų marinatų

Ir kitą kartą grįžus, bijoti šviesą įjungti.

Tokie lagaminai pilni sudegusių pyragų,

Tėvų diržų ir dantistų kabinetų.

Ten visada guli susirietę keturakių akiniai,

Žilos sruogos ir plokščiapėdystės,

Invalido vežimėliai ir baltos kortos.

Tuos dalykus oro uoste mėginame slapčia prasinešti,

Tačiau nuo visa reginčios sirenos neapsisaugosi.

Mano rūsio durys sunkiai užsidaro.

Šeštadienį važiuoju į sendaikčių turgų,

Gal nori kartu?

 

Parduotuvė

Prekė – ekonomikoje ir rinkodaroje yra visa tai, kas gali patenkinti poreikį ir yra siūloma rinkai, siekiant sudominti, paskatinti įsigyti ir vartoti ar naudoti.

PERKAMIAUSIŲ PREKIŲ SKYRIUS

Žiūriu į spindinčias prekes

Tie įpakavimai raibuliuoja akyse

Visos jūs tokios pat

Bet tu kitokia

Prekė

Man nepatinka brunetės,

Mane traukia blondinės

Dėl skonio nesiginčijama,

Pirkėjai nužiūrinėja prekę, vertina kiekvieną,

Mintyse rašo recenzijas apie prekę, kuri praeina jiems pro akis,

Tik rašydami jas nepastebi savo menkos kainos etikečių,

O tu žinai kaip būna, kai sėdi sausakimšame bare ir nieko nematyti

Bet žmonių minioje gali įžvelgti tą vieną prekę,

Tai, kai aš pamačiau šios prekės pakuotės spalvą – pagalvojau: tai toji

Tai mano prekė

Prekių niekas niekada neklausia,

Kas joms patinka

Jos sandariausiai supakuotos

Tad niekad neprabils

Ant šios prekės pakuotės nurodytas svoris – melagingas,

Ji akivaizdžiai tiek nesveria,

Jos svoris net nesiekia normalios ribos,

Bet tam, kad pirkėją sudominti, reikia kažkiek pameluoti

Aprengtos ir sušukuotos prekės taip,

Kad patiktų pirkėjams,

NUKAINOTŲ PREKIŲ SKYRIUS

Visos prekės laukia savo eilės

Sukrautos lentynose parduotuvėje

Senos keliauja į nukainotų prekių vežimėlį

Kur apžiūrėti prekių užklysta tikrai ne kiekvienas,

O jei užklysta – tai tarp eilučių parašyto gailesčio

Tuoj darbo laikas baigsis,

O kur tavo pirkėjas?

Laikrodis tiksi,

Tu bet kokiam vyrui tiksi,

Tiksi tiksi

Tiksi tiksi

Prekės turinys ant grindų,

Kažkas pažeidė prekę

„Jeigu kas ir sudarkė prekę,

Tai kalta tik prekė

O dar žinant vartotojų teises,

pirkėjas visada teisus

„Svarbu, kad įpakavimas kuo naujesnis būtų

Ir žiūrėk, neimk tos labai apčiupinėtos, nuliestos“

– Sako tėvai berniukui, išeinančiam prekės į parduotuvę

PIRKIMAS

Gražiausios, tik gražiausios prekės vaikščioja prekystaliais,

Kitaip dar vadinamais podiumais,

Pirkėjui prekių negana

Jis lankosi tik didmeninių prekių parduotuvėse,

Ilgai renkasi, preciziškai vertina kiekvieną,

Galiausiai išsirenka

Ir pasiima tos pačios prekės kelis vienetus

Panaudoja, o vėliau, gražiai suklijavęs,

Parodo čekį ir grąžina prekę.

 

Tu esi Herojus

Herojus didvyris, atliekantis ar atlikęs žygdarbį, literatūroje  svarbiausias ar vienas svarbiausių literatūros kūrinio, filmo, spektaklio veikėjų, paprastai reiškiantis autoriaus idealus ir turintis heroizmo bruožų.

Išdrįsai nueiti pas psichologą – tu esi herojus

Užsiregistravai pas dantistą – tu esi herojus

Pasakei ne – tu esi herojus

Ištarei taip – tu esi herojus

Važiavai zuikiu – tu esi herojus

Įveikei maratoną – tu esi herojus

Sutaisei televizorių – tu esi herojus

Sudalyvavai realybės šou – tu esi herojus

Išgyvenai – tu esi herojus

Neišgyvenai – tikėtina, kad pateksi į rojų

Septyniolikmetis gelbėja sužeistą moterį – jis yra herojus

Sužeista moteris išgyvena – ji yra herojė

Jėzus Kristus prisikėlė – jis yra herojus

Kelių mėnesių kūdikiukas sugagena – jis yra herojus

Pasirašai Vasario 16-osios aktą – tu esi herojus

Išgelbėji Gedimino kalną – tu esi superherojus

Įveiki plaučių vėžį – tu esi herojus

Išgyveni tris apgamų operacijas – mamai tu vis tiek esi herojus

Svarbu suprast, kad

Gal herojais būt mums lemta

 

Kraugeriai su pasimėgavimu

Kraugerys – gyvis, kuris minta kitų gyvų organizmų krauju.

Kraugeriai su pasimėgavimu

O aš springstu akių sultyse

Moskitai čiumpa mane ir baksnoja

Smulkiomis adatėlėmis

Griebia už pakarpos

Išsupa savo glėby, kurio

smarvės, rodos, ilgai nepamirši

Tu save įstengsi pamiršti

Kraugeriai neleis tau atsikvėpti

Jie nardins tavo galvą skystose

juoko dujose

Ir ves tave skersgatviais į elektros

junginių skydelius, kur apsilanko tik

įtampa

po pasimatymo jie

užriš

Tau akis ir iškas mini duobę

Nukramsnos tavo kairės kojos pėdos nykštį,

nulaižys syvus ir paliks suvešėti

Nukramsnoję sultingiausius riebaliukus,

paliks tavo kūno popieriukus,

„kailiukus“ ir paprašys tavęs

Susirinkti.

 

Konservėliai

Konservėliai – itin žemos savivertės individai.

Netrukus pakilsime

Prekybos centro laiptais

Ką sako piniginė? Ne

Ką sako piniginė? Ne

Ne

ne

ne

ne

Piniginė sako ne

Piniginė sako ne

Piniginė visad sako ne

Ir aš pasuku prie kukurūzų dribsnių

Ne bet kokių

Optimos linijos

dribsnių

Paprašo asmens tapatybės kortelės

Paprašo parašyti dar motyvacinį laišką

Paprašo skirti odę dribsniams

Paprašo atestato

Paprašo pateikti sveikatos pažymėjimą

Ir tada uždaro

Duris iš kito galo

Štai žuvų skyrius

Įsilaipinu į konservų skardinę.

Ten gana erdvu

Dar liko vietos

Ne

ne

(Ne) bijok

Tilpsi ir tu    

 

Balta

Balta – spalva, reiškianti tyrumą, nekaltumą, tobulybę, šviesą.

Aš skaičiuoju žvaigždes

Savo pieniškoj sriuboj

Ir traukau pūkus iš sekmadieninių pietų

Aš ilgiuosi  močiutės nėrinių

Kai apsivilkus,

reikėdavo ieškot,

kuo televizorių aprengti.

Tu išrovei visus juodus klavišus,

Palikęs domino be akučių,

Ir suvystei plona močiutės užuolaida,

Ir nebepajėgei manęs atrasti.

Mes užsimetėm karštas kojines su druska,

Ir leidome joms plikinti krūtinę,

Mes suvalgėm visas duonos riekes su medum,

Ir apsikamšėm avies vilnom.

Dar dabar skaičiuot iki dvidešimt

Nuolatos nesustoju,

Pasižiūriu pro pirštus

Ir taisau šiaudinį sodą.

 

Erškėčiai

Tos merginos, apsijuosusios

Betoninių tvorų spygliuotomis vielomis

Kiekvieną sykį peni tuos erškėčių krūmus

Juos lūpomis priglaudžia

Ir kviečia paglostyti

Jos serga erškėčiais

Erškėčiai įsirėžė į jų kūnus

Ištiesė šaknis

Įsipatogino

Ir tada erškėčiai plinta.

Merginos paima į rankas erškėčius

Ir laukia, kol jie suvešės.

Jos krykštauja

Baltomis guminėmis pirštinėmis apsimovusiomis

Jųjų rankomis čiupinėdamos.

Nors ir spygliai spjaudosi karčiais syvais

Jos nuolat sūpuoja erškėčius

Ir prisiglaudusios visai su(s)minga.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Jaunieji kūrėjai kurs Lietuvą

confident-noyce

Jaunųjų kūryba padės džiaugtis

confident-noyce

Projekte – ir kūrybinės naujovės, ir neįprastos sutiktuvės

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau