Jaunimo rankinio čempionas panevėžietis Ą. Adamonis gyvenimą svarsto susieti su orlaivių pilotavimu

AutoriusIGNAS JANELIŪNASFotoERIKAS LAUŽADIS, ASMENINIS ALBUMAS
Ą. Adamonis.

Anglų rašytojas Bendžaminas Dizraelis kartą yra pasakęs: „Sėkmės paslaptis – tai tikslo pastovumas“. Ši citata puikiai apibūdina Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos auklėtinio Ąžuolo Adamonio motyvaciją veikti ir siekti savo tikslo. Septyniolikmetis Ąžuolas jau Lietuvos rankinio lygos U19 čempionas, pelnęs naudingiausio finalinės serijos komandos žaidėjo apdovanojimą bei pripažintas geriausiu 2020 metų Panevėžio rankininku.

Šiandien dalinamės Ąžuolo talentu bei jau devynerių metų atsidavimu šiai sporto šakai.

Močiutė tapo postūmiu pradėti kažką naujo

Vaikinas, kaip ir minėta, J. Balčikonio gimnazijos moksleivis, būsimas abiturientas bei Panevėžio rankinio klubo „Grifas“ narys.

Nors Ąžuolas vis dar stropiai kremta mokslus gimnazijoje, tačiau diena iš dienos neapleidžia savo, jau nuo trečios klasės tapusio kasdienybe, sporto.

„Kai buvau dar pradinėse klasėse, močiutė, remdamasi savo patirtimi lengvojoje atletikoje, labai norėjo, jog kažką veikčiau, pradėčiau galbūt kažką sportuoti, sekti jos pėdomis. Tad ir pasiūlė pradėti sportuoti rankinį. Tuo metu dar nežinojau, ar patiks ir kaip viskas bus. Tačiau, kai nuvedė į pirmąją treniruotę, užsikabinau ir pradėjau lankyti“, – pasakoja vaikinas.

Ąžuolas teigia, jog pirminis močiutės pastūmėjimas, po pamokų laiką praleisti prasmingai, tapo puikiu pavyzdžiu ir jaunesniems broliams.

Ą. Adamonis.

„Kai pradėjau lankyti treniruotes, kartu su manimi į jas eiti pradėjo ir jaunesnis brolis. O paskui dar ir kitas, pats jauniausias broliukas taip pat susižavėjo dviejų vyresniųjų šeimos narių sportu, taip pat irgi įsiliejo į rankinio pasaulį. Taigi, nuo to laiko, tiek močiutė, tiek tėvai palaiko ir aplanko mus čempionatuose kovojant dėl pergalių“, – džiaugiasi Ąžuolas.

Pastovus treniravimasis davė vaisių

Vaikinas neslepia, jog bet koks sportas reikalauja daug jėgų, energijos bei darbo. Vis dėlto, jis pripažįsta, kad suvokimas, jog pirmųjų rimtesnių pasiekimų teks palaukti ilgiau, atėjo ne iš karto.

„Aišku, pradžioje, matant vyresnius žaidėjus, norėjosi greitai įgauti naujų gebėjimų, stiprinti ištvermę, gerinti techniką. Tačiau tik po keleto mėnesių supratau, kad pirmųjų pergalių ir medalių teks dar palaukti ir nuosekliai treniruotis“, – prisimena pašnekovas.

Ą. Adamonis.

Po kelerių metų sunkus ir pastovus darbas atsipirko. Ąžuolas prisimena, kaip teko pradėti skinti pergales kartu su komanda, pelnyti taškus įvairiose vietinėse varžybose ir taip tobulėti žaidžiant ne tik su bendraamžiais, bet ir vyresniais rankininkais. Šie įspūdžiai ir nuolatinis tobulėjimas aikštelėje tuo metu jį motyvavo nesustoti ir siekti pačių aukščiausių apdovanojimų, kurie sportininko trofėjų lentyną papildė dar visai neseniai.

Traumos ir sunkumai – neatsiejami bet kokio sporto elementai

Jaunimo rankinio čempionas mano, kad bet kokiame sporte labai sudėtinga išvengti įvairių raumenų, sąnarių patempimų ar net rimtesnių traumų. Tačiau Ąžuolas save motyvuoja sakydamas, kad didelis tikslas gali to pareikalauti.

„Yra ne kartą tekę pasitempti raiščius ar raumenis, bet po kažkiek laiko poilsio ir procedūrų, vėl galima grįžti į ritmą bei sportuoti. Teko ir rimčiau susimąstyti, ar noriu toliau sportuoti, nes didelis krūvis, sporto derinimas su mokslais ir laisvalaikiu kartais tapdavo labai dideliu iššūkiu. Vis dėlto, kažkaip pavykdavo daugiau pailsint, ar skiriant mažiau laiko kitiems hobiams bei pramogoms, sėkmingai įveikti iškilusius iššūkius. Kartu ir nesinorėdavo visko baigti, pradėti kažką naujo, vėl ieškoti naujos veiklos, kai vis su kiekvienomis varžybomis, kasmet pasistūmėdavau į priekį“, – sako Ąžuolas.

Ą. Adamonis.

Svajonė tapti pilotu

Vaikinas, mąstydamas apie tolimesnius ateities planus, atvirauja, kad savo gyvenimo su rankiniu galimai sieti neketina ir šiuo metu rimtai svarsto, išlaikius egzaminus bei baigus mokyklą, studijuoti orlaivių pilotavimą.

„Kol kas tiksliai nežinau, kokia kryptimi viskas pakryps, bet šiuo metu domina lėktuvų pilotavimas, nes pati profesija pakankamai įdomi, plati ir visame pasaulyje populiari. Žinoma, dar žiūrėsiu, kaip seksis mokslai dvyliktoje klasėje, ar pavyks įstoti ten, kur norėčiau ir kaip tada jau dėliosis tolimesnis gyvenimas“, – svarsto būsimas abiturientas.

Paklaustas, ar ketina po studijų grįžti gyventi į gimtąjį miestą, vaikinas atvirai pabrėžia, jog, studijuodamas lėktuvų pilotavimą, negalėtų sau rasti Panevėžyje darbo. Tačiau gimnazistas svarsto, jog galbūt po dešimties ar daugiau metų, būtų įdomų aplankyti gimtąjį Panevėžį, ar jame kurti ateitį jau turint šeimą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Grįžusi iš emigracijos, į bendruomenę subūrė Panevėžio mamas

confident-noyce

Šešis šimtukus už egzaminus gavęs panevėžietis S. Melaika rinksis studijas prestižiniame universitete

confident-noyce

Jaunąjį Europos čempioną siekti tikslų įkvėpė garsios plaukikės iškovotas Olimpinis aukso medalis

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau