26-erių Emilis Skurdenis Panevėžyje gerai žinomo restorano „Riverside“ vyriausiasis virtuvės šefas. Vaikinas kulinariją pamilo dar būdamas paauglys, pradėjus žiūrėti kulinarines Džeimio Oliverio ir Gordono Ramzio laidas.
„Taip ir užsivedžiau ant to kelio, kadangi atsirado meilė maistui, o tada ėmiau gaminti namuose“, – sakė jis.
Patirtis ateina per praktiką
Tiesa, baigęs mokyklą, vaikinas stojo į turizmo studijas Klaipėdoje, tačiau pajuto, jog tai – ne jam.
„Pasimokius nepilnus metus, supratau, kad esu ne ten, kur turėčiau būti. Puikiai atsimenu, jog kai tą suvokiau, jau kitą dieną nuėjau į vieną restoraną ir ten įsidarbinau. Šiek tiek padirbau, po to turėjau galimybę įgyti patirties „Romantic“ viešbučio restorane. Galiausiai išvykau į užsienį“, – apie savo pradžią kulinarijoje pasakojo E. Skurdenis.
Pasiteiravus, kodėl nesirinko kulinarijos studijų ar kursų, panevėžietis atviravo, kad nematė kulinarijos mokslų vertės Lietuvoje ir mieliau rinkosi įgyti patirtį praktikoje. „Abejojau, jog yra gera kulinarijos mokykla, kurioje pasimokius kelerius metus, gerai mokėtum gaminti ir jaustumeisi stiprus šioje srityje. Turiu pavyzdį – klasioką. Jis mokėsi kulinarijos Kaune ir studijų metu jam buvo duoti keli mėnesiai praktikos užsienyje. Jis pats patikino, kad per tą laiką įgijo daug daugiau patirties nei per teorines pamokas mokymo įstaigoje. Taigi, viskas ateina per praktiką“, – tikino jis.
„Mokytis, be abejo, yra labai gerai, tačiau aš pirmiausia rekomenduoju įsidarbinti ir pamatyti darbą virtuvėje iš arti. Tuomet suprasti, ar tikrai ši veikla – arti širdies. Na, o tada, jei tikrai to norėsite, galite studijuoti. Vis dėlto, mano patarimas – mokytis kulinarijos užsienio mokyklose“, – patarė E. Skurdenis.
Išbandė emigranto duoną
Vaikinui teko paragauti ir emigranto duonos. Jis net ketverius metus praleido emigracijoje, įgydamas dar įvairesnės kulinarinės patirties.
„Virtuvės, kuriose teko dirbti – buvo įvairios. Tačiau labiausiai teko susipažinti su prancūzų virtuve. Tokioje virtuvėje dirbau Norvegijos sostinėje Osle, tačiau teko padirbėti ir Jungtinėje Karalystėje. Tiesa, ten vyravo greitesnis, paprastesnis maistas – picos, burgeriai, makaronai. Visgi artimiausiai širdies yra tai, ką darau dabar – prancūzų virtuvė“, – pabrėžė vyriausias „Riverside“ restorano virtuvės šefas.
Patirtį užsienyje E. Skurdenis vertina teigiamai. „Ten išmokau visko, ką moku dabar“, – sakė jis.
Vaikino teigimu, grįžti į Lietuvą, ypač Panevėžį, jis norėjo visada. „Nei vienas miestas manęs netraukė taip, kaip gimtasis. Jau po pirmų metų emigracijoje svajojau sugrįžti. Tiesiog laukiau tinkamos progos. Man pasitaikė puiki galimybė dirbti čia, tad grįžau ir nuo praėjusių metų rudens dirbu restorane „Riverside“. Panevėžys man visada liks gimtuoju miestu. Čia kiekvienas kampas žinomas, čia – tėvai, seneliai. Tas ir traukia mane“, – pasakojo panevėžietis.
Lietuva prilygsta užsieniui
Jaunajam virtuvės šefui teko galimybė įgyti patirties ne tik emigracijoje, bet ir „Monte Pacis“ restorane Kaune, kur tuo metu dirbo vienas jauniausių šefų Lietuvoje – Rokas Vasiliauskas. Tad E. Skurdenis gali palyginti lietuvišką ir užsienietišką kulinarijos pasaulį.
„Mano nuomone, per pastaruosius penkerius metus, kulinarija Lietuvoje gerokai patobulėjo ir tapo daug kokybiškesnė. Galime eiti petys petin su užsienio virtuvėmis. Mes dažnai ieškome kažko užsienyje, tačiau viską turime čia pat, Lietuvoje“, – teigė jis.
Komanda – kaip laikrodukas
Na, o dabar, E. Skurdenio tikinimu, virtuvė jam teikia labai daug džiaugsmo. „Nei mokiausi, nei esu dirbęs kokiuose itin aukšto lygio restoranuose, bet viskas vyksta iš idėjos. „Riverside“ labai gera vieta išsireikšti, todėl norisi ir tą pagaminti, ir tą įgyvendinti. Taip pat labai džiaugiuosi, kad turiu puikią komandą“, – kalbėjo vaikinas.
Vaikinas pabrėžė, jog virtuvėje jam pačiam sunkiausia buvo išmokti ne kažką nulupti ar pagaminti, o priprasti prie aplinkos. „Čia visada karšta, ilgos darbo valandos bei yra visokių žmonių, klientų. Turime dirbti kaip komanda, kaip laikrodukas. Kai išmoksti tai, pagaminti patiekalą jau vieni juokai“, – paaiškino E. Skurdenis.
Didžiausias tikslas – įgyvendintas
Pasiteiravus apie svajones ir tikslus, E. Skurdenis atviravo, kad tikslas, kurio siekė ketverius metus – visai neseniai išsipildė.
„Svajonių dabar reikia sugalvoti naujų, nes pasiekiau savo ilgai siektą tikslą – tapti vyriausiuoju virtuvės šefu. Tai buvo mano didžiausias tikslas. Kadangi jis jau pasiektas, metas kurti naują“, – juokėsi pašnekovas.
