Jau artėjančią naktį, iš pirmadienio į antradienį, virš mūsų galvų kibirkščiuos Orionidų meteorai. Būtent artimiausia naktis bus tas metas, kuomet vyks Orionidų meteorų lietaus pikas.
Kasmet šie meteorai sužimba tada, kai Žemė kerta Halio kometos paliktą nuolaužų šleifą. Halio kometa dar vadinama „Orionidų motina“. Prie Žemės ji priartės tik 2061 metų vidurvasarį.
Meteorai savo pasirodymą pradeda vėlų vakarą, tačiau suintensyvėja po vidurnakčio, o geriausiai jie būna matomi ankstyvą rytą, prieš pat patekant saulei. Visgi, reginį stebėti gali šiek tiek trukdyti mėnulio šviesa ir žinoma debesys.
Remiantis dabartiniais duomenimis, nakties valandomis vyraus nepastovus debesuotumas, tad giedrų properšų bus, visgi, prasčiausios sąlygos stebėjimui numatomos šiaurės vakariniuose ir šiauriniuose šalies rajonuose, virš kurių telksis didesni debesys, ypač ankstyvomis ryto valandomis.
Beje, šiuo meteorus galite stebėti ne tik minėtą naktį, bet ir iki pat lapkričio pradžios jei tik matote, kad dangus giedras.
Šiais metais tai ne paskutinis meteorų šou
Lapkritį vyks Leonidų, o gruodį Geminidų meteorų lietūs. Pastarieji garsūs dėl savo spalvingumo. Geminidai yra aktyvūs kiekvieną gruodžio mėnesį, kuomet Žemė skrieja pro didžiulį dulkių ruožą, kurį paliko objektas, vadinamas „3200 Phaethon“.
Dulkės ir kitos nuolaužos užsidega patekusios į Žemės atmosferą ir taip dangų papuošia „krentančiomis žvaigždėmis“.
Tikroji „Phaethon“ kilmė yra diskutuotina – tai arba arti Žemės skriejęs asteroidas arba išnykusi kometa. Geminidų vardas kildinamas iš Dvynių (Gemini) žvaigždyno.