-2.5 C
Panevėžys
Šeštadienis, 22 sausio, 2022

J. Petrulis pakeitė Panevėžio miesto švietimo istoriją: tapo pirmuoju lopšelio-darželio direktoriumi

AutoriusDOVILĖ BARVIČIŪTĖFotoRIMVYDAS ANČEREVIČIUS
J. Petrulis.

34-erių metų panevėžietis Justas Petrulis pakeitė Panevėžio miesto švietimo istoriją. Jis laimėjo miesto savivaldybės organizuotą švietimo įstaigos vadovo konkursą ir tapo pirmuoju vyru, įstaigos, lopšelio-darželio „Žilvinas“, direktoriumi.

Laisva siela

Justas Petrulis mokėsi Panevėžio „Saulėtekio“ progimnazijoje, vėliau Šiaulių universitete baigė menų programą ir įgijo pedagogo bakalauro laipsnį, dirbo Panevėžio dailės mokykloje mokytoju-metodininku. Laisvalaikiu vyras daug mokosi, mėgsta būti gamtoje, keliauja į įvairius žygius po Lietuvą, yra Šaulių sąjungos narys, fotografas, dalyvauja motokroso varžybose, būriuoja, užsiima sodininkystę ir namuose turi įvairių augalų kolekciją.

„Esu meno žmogus, laisvos sielos“, – taip save pristato J. Petrulis.

Prasmę rado kitur

„Gyvenime teko daug ką išbandyti, turiu daug įvairiausių veiklų. Jau ankstyvoje jaunystėje jaučiau malonumą kažko išmokyti kitą, pasidalinti patirtimi, kitą įkvėpti mokytis, paskatinti kažką sužinoti naujo. Tokios nuostatos buvo nuo labai senų laikų ir turbūt jau tada supratau, kad būsiu mokytojas. Teko dirbti gamyboje, reklamoje, versle, menuose ir kitur, bet kas nutiko? Ten neradau savęs, savo prasmės šiame gyvenime. Tada pasukau švietimo keliu. Supratau, kad tai ką moku ir sugebu pats, verta pasidalinti su kitais. Pajutau savo gyvenimo tikrąją vertę, pamačiau prasmę mokyti kitus ir kurti mūsų visos Lietuvos pagrindą ir ateitį“, – pokalbį pradėjo J. Petrulis.

„Esu meno žmogus, laisvos sielos“, – taip save pristato J. Petrulis.

Turi savo raktą

Naujasis įstaigos vadovas neslepia, kad naujoji patirtis – įdomi, nors pradžioje kankino didelė nežinomybė. „Žilvino“ darželyje į direktoriaus kėdę J. Petrulis pirmą kartą atsisėdo gruodžio 18-ąją dieną.

„Kai pradėjau dirbti buvo nedrąsu, nepatogu. Neslepiu – pirma diena nebuvo labai maloni, gal net sakyčiau nejauki, bet turiu savo raktą – būti kuo paprastesniu, kuo labiau į kiekvieną įsiklausyti, kuo labiau su kiekvienu susidraugauti ir tapti ne vadovu, ne direktoriumi, o kolega ir draugu. Jaučiu kolektyvo palaikymą ir padrąsinimą. Pajutome vieni kitų nuoširdumą ir po truputį keliaujame toliau, susipažįstame, o darbo reikalai ateis vėliau, palaipsniui“, – sakė direktorius.

Kieme gausės edukacinių erdvių – bus įrengtos gamtos laboratorijos, medžiuose planuojame įrengti daug inkilų, žiūronų, kad vaikai galėtų stebėti, klausyti paukščių giesmių.

Kreipiasi vardu

Įstaigos vadovas džiaugėsi, kad po truputėlį užsimezga ryšys ir su vaikais, ir su tėveliais. J. Petrulis pats augina dviejų metų dukrytę Aurorą, todėl gerai žino, kaip elgtis su mažaisiais.

„Kasdien stengiuosi pakalbinti kiekvieną, paspausti ranką. Man svarbu, kad vaikai būtų laisvi ir kūrybingi, drąsiai klaustų ir norėtų pažinti pasaulį“, – sako J. Petrulis ir pažymi, kad sulaukia daug šypsenų ne tik iš mažylių, bet ir jų tėvelių.

„Nesu už penkių durų, jos yra vienintelės ir visada atvertos. Esu šalia kiekvieno ir visada laukiu pačių įvairiausių pokalbių“, – tvirtino direktorius.

Tiesa, direktoriumi darželio bendruomenė J. Petrulio nevadina. Vadovas pats paprašė, kad į jį  kreiptųsi vardu, tam, kad kuo greičiau užsimegztų ryšys.

Naujasis įstaigos vadovas atėjo su savo užduotimis ir vizija. J. Patrulis visų pirmą nori suformuoti kitokią nuomonę apie patį įstaigos pavadinimą.

Nebeskaičiuoja laiko

Paklaustas, ar tapus įstaigos direktoriumi pasikeitė kasdienybė ir pati darbotvarkė, J. Petrulis sakė: „Pirmą kartą gyvenime nebeskaičiuoju laiko, paprasčiausiai jo tiesiog nebėra. Būdavo anksčiau stebiu ir vis žiūriu į laikrodį, kada tie pietūs, kada ta darbo pabaiga ateis, o dabar viskas kitaip. Tik retkarčiais užmetu akį į laikrodį ir išsigąstu, nes dar nespėjau pavalgyti, nespėjau kažko svarbaus nuveikti. Net nepajaučiu, kaip greitai prabėga laikas. Kai jautiesi savo kelyje ir darbas yra prasmingas – laikas tiesiog ištirpsta“, – sako J. Petrulis.

Darželis taps mokykla

Naujasis įstaigos vadovas atėjo su savo užduotimis ir vizija. J. Patrulis visų pirmą nori suformuoti kitokią nuomonę apie patį įstaigos pavadinimą.

„Visada vengiu pavadinimo lopšelis-darželis. Noriu atnešti naują, modernesnį pavadinimą. Tai yra mokykla, ugdymosi įstaiga ir pas mus dirba ne auklėtojos ir ne šeimininkutės, o mokytojai ir, aišku, mokosi ir ugdosi mokiniai. Švietimo pasaulyje tai naujų laikų terminai ir sąvokos, kurios po truputėlį turėtų populiarėti ir Lietuvoje“, – mano J. Petrulis.

Direktoriumi darželio bendruomenė J. Petrulio nevadina. Vadovas pats paprašė, kad į jį  kreiptųsi vardu, tam, kad kuo greičiau užsimegztų ryšys.

Tikslas – būti žmogumi

Direktorius tiki, kad ir mokyti vaikus reikėtų kitaip – ne disciplinų, o pirmiausiai – būti žmonėmis.

„Tai būtent ugdymas grįstas kompetencijomis, kada prioritetas yra ne išmokyti fizikos, matematikos ar biologijos, o išmokyti žmogų būti žmogumi. Tokį branduolį turi Skandinavijos šalys ir jis ateina į visą pasaulį. Aukštų rezultatų sėkmė yra tada, kai žmogus pats supranta ko gyvenime nori, pats geba sau išsikelti tikslus, kada pats suvokia, koks jis yra, kokios stipriosios ir silpnosios jo savybės. Jeigu turės išugdytas gerąsias, pagrindines savybes, tai ateityje mokės pasirinkti stipriausias ir sėkmingiausias kryptis gyvenime. Turės kritinį mąstymą, galės save vertinti, reflektuoti ir t.t. Jeigu akcentuosime tik disciplinas, kaip matematiką ar biologiją, turėsime profesinius, dalykinius žmones, bet to žmogiškumo taip ir neugdysim“, – sakė J. Petrulis ir tęsė: „Kai suvokiau, kad švietimo branduolys yra išugdyti žmogų kaip asmenybę, atsirado didžiulė prasmė. Esu menų mokytojas ir man svarbu vaiką išmokyti ne piešti, ne tapyti, ne lipdyti, bet pirmiausiai išmokyti pajusti grožį, išlavinti skonį, būti kūrybiškam ir kurti vertę. Supratau, kad toks švietimo kelias yra mūsų valstybės pagrindas, kad mūsų mokyklos yra pagrindinis kamienas, šaknis iš kurios ir išauga profesionalai. Turėsime atsakingus pareigūnus, savo darbą mylinčius ir gerbiančius medikus, kurie atsakingai žiūrės į kiekvieną gyvybę, kurie bus elementariai žmogiški ir jautrūs. Vaikas pirmiausia pats turi gebėti išsikelti tikslą, o mokytojas turi būti tik pagalbininkas, kuris stovės už vaiko ir jam padės eiti pasirinktu keliu“.

Teatras – prioritetas

Vadovauti „Žilvino“ darželiui J. Petrulis pasirinko taip pat neatsitiktinai. Anot jo, darželis turi gilias teatro tradicijas, vaikai dažnai vaidina patys, kuria spektaklius, lankosi teatruose ir čia priima įvairius teatro kolektyvus.

„Mane žavi tai, kad per teatrą ugdosi beveik visos vaiko kompetencijos, ypatingai kūrybiškumas, o jis labai lavina žmogaus intelektą. Antras prioritetas, kodėl rinkausi šį darželį – jauki ir rami aplinka. Šalia teka upė. Jaučiamės lyg būtume gamtos apsuptyje“, – džiaugėsi direktorius.

Vadovauti „Žilvino“ darželiui J. Petrulis pasirinko taip pat neatsitiktinai. Anot jo, darželis turi gilias teatro tradicijas, vaikai dažnai vaidina patys, kuria spektaklius, lankosi teatruose ir čia priima įvairius teatro kolektyvus.

Ateitis planai

Paklaustas apie ateities planus, J. Petrulis sako, kad jų labai daug. Bus siekiama stiprinti ryšį su gamta. Kieme gausės edukacinių erdvių – bus įrengtos gamtos laboratorijos, medžiuose planuojame įrengti daug inkilų, žiūronų, kad vaikai galėtų stebėti, klausyti paukščių giesmių. Kiemelyje apsigyvens ir natūralaus dydžio miško gyvūnai gaminti iš medžio plokščių. Tai bus siluetai, kad vaikai galėtų palyginti, ar jis didesnis už stumbrą, ar vilką.

„Gyvename epochoje, kada žmogus mano esąs aukščiau gamtos, bet turime keisti mąstymą, įprasti mąstyti kad žmogus yra lygus gamtoje. Mes tokie pat kaip gyvūnai, kaip kiekviena gyvybė, kaip augalas, kiekvienas turime teisę gyventi, turėti savo erdvę ir laisvę“, – pasakojo direktorius.

Ateityje planuojama vaikus supažindinti ir su gamtosaugine tema. Kieme bus įrengti vėjo jėgainės, saulės elektrinės ar hidroelektrinės maketai, kad vaikai žinotų kaip reikia saugoti, tausoti energiją.

„Bus kaimo, miško kampelis, atsivešime šiaudų, įvairiausių rakandų ir taip supažindinsime vaikus etnokultūrinėmis tradicijomis. Dalyvausime tarpkultūriniuose projektuose, palaikysime bendradarbiavimą su kitomis švietimo įstaigomis, ieškosime naujų partnerių Lietuvoje ir užsienyje. Orientuosimės į STEAM veiklas. Stengsimės taikyti daug naujų skandinaviškose mokyklose taikomų ugdymosi metodų ir būdų. Na, iš tiesų, planų turime labai daug, tik reikia laiko ir tikimės pačio geriausio“, – sakė J. Petrulis.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Vilniuje mėnesiu ankstinamas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių formavimas

confident-noyce

Ministras: Aplinkos departamento vadovą tikimasi paskirti vasario viduryje

confident-noyce

Lopšelyje-darželyje „Vaikystė“ – COVID-19 užsikrėtimų protrūkis: ugdymo įstaiga uždaryta

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau