Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako nematantis tikslo grįžti prie siūlymo atšaukti įstatymą, kuriuo buvusiam Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas.
„Gal mes (socialdemokratai – BNS) nebuvom entuziastai ir nepritarėm suteikimui to statuso, bet kada jis jau suteiktas grįžti iš naujo prie šių diskusijų, kažkaip persvarstyti būtų netikslinga“, – Žinių radijui kalbėjo parlamentaras.
„Tai ne tas klausimas, kuris šiandien ypatingai žmonėms rūpi“, – pabrėžė jis.
Seimas 2022 metų birželio 30 dieną priėmė Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymą, pagal kurį Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pareigas ėjęs nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1992-ųjų lapkričio 25-osios, turėjo ir vykdė konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus.
Tuo metu šias pareigas pareigas ėjo V. Landsbergis.
Už šį projektą priėmimo stadijoje balsavo 74 parlamentarai – tuometiniai valdantieji konservatoriai, liberalai, Laisvės frakcijos nariai ir trys opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai.
Atitinkamą įstatymo projektą, pagal kurį netekusiu galios būtų pripažintas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymas registravo opozicinei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklausantis nepartinis Rimas Jonas Jankūnas.
Pagal jį netekusiu galios būtų pripažintas Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymas. Parlamentaras tvirtina minėtą įstatymą laikantis prieštaraujančiu Konstitucijai.
Kaip skelbė BNS, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog siūlymas atšaukti įstatymą kelia susiskaldymą šalyje, savo ruožtu, Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu tai šiuo metu nėra pagrindinis klausimas. Abu šie politikai praėjusioje kadencijoje siūlymo V. Landsbergiui suteikti šalies vadovo statusą nepalaikė.
