Teatro dramaturgas, režisierius, pedagogas, aktorius ir tyrinėtojas. Tai – Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus. Ši pavardė gerai žinoma ne tik panevėžiečių, bet ir visos Lietuvos teatro žanro mylėtojų tarpe. Tad šiandien užduodame 20 „blitz“ klausimų jam. Kviečiame susipažinti!
1. Kokį filmą galėtumėte žiūrėti vėl ir vėl?
Gal Quentino Tarantino „Pulp Fiction“. Arba bet kurį kitą jo ar Martino McDonagho filmą.
2. Knyga, kurią rekomenduojate perskaityti visiems. Kodėl?
Nėra tokios knygos, kuri tiktų ir būtų reikalinga absoliučiai visiems. Na, nebent Abėcėlė ir Šventasis Raštas. Bet galėčiau rekomenduoti knygą visiems teatralams: mums verta vėl ir vėl skaityti fundamentalią, bet labiausiai pamirštą Stanislavskio knygą „Etika“.
3. Koks Jūsų gyvenimo moto?
Triumph Bonneville T120.
Aš ne kvailas, suprantu, kad tikriausiai klausiate ne apie mano motociklą. Bet šiai dienai turiu tik tokį atsakymą, nes jokių kitų gyvenimo moto aš neturiu. Šiaip jau įdomu, jog kai važiuoji motociklu, būni taip susikoncentravęs į kelią ir judėjimą, kad nebelieka jokių filosofijų, koncepcijų ir samprotavimų apie jokius gyvenimo moto. Lieka tik ta akimirka, vėjas, kelias ir judėjimas tuo keliu. Gal tai ir yra moto? Eiti savo keliu.
4. Kas lietingą dieną Jums pakelia nuotaiką?
Lietus.
5. Kur įsivaizduojate geriausias atostogas?
Gamtoje, kur netraukia interneto ir telefono ryšys. Labai mažoje artimiausių žmonių kompanijoje. Nebūtinai tolimame, šiltame krašte. Svarbiausia gamta, ežeras, trobelė, laužavietė, erdvė pasivaikščiojimams, laikas pokalbiams, patylėjimui, knygos skaitymui ir nerūpestingam papeckeliojimui užrašų knygelėje.
6. Kaip save pristatytumėte 3 žodžiais?
Žmogus, pasakojantis istorijas.
7. Kas, Jūsų manymu, buvo šaunu tada, kai buvote jaunas, bet kvaila dabar?
Pastangos įrodyti, jog esi šaunus.
8. Jei galėtumėte sužinoti absoliučią ir visišką tiesą į vieną klausimą, kokį klausimą užduotumėte?
Kur buvau iki gimstant?
9. Kas yra tai, ko dauguma žmonių išmoksta jau per vėlai?
Vertinti turimą laiką ir žmones, naudotis laisve atsisakyti darbų ir siūlomų galimybių.
10. Jei galėtumėte susitikti su kokia nors istorine asmenybe, kas tai būtų? Kodėl?
Mano močiutė – Babuška Vera.
11. Jei galėtumėte parašyti vieną naują įstatymą, kurio privalėtų laikytis visi, kokį įstatymą sukurtumėte?
Leisti sau ir kitiems miegoti tiek, kiek norisi.
12. Ko labiausiai pasiilgstate iš tų laikų, kai buvote vaikas?
Nerūpestingumo, lėtesnio gyvenimo tempo, pirmųjų muzikinių atradimų.
13. Koks įdomiausias dalykas, kurį skaitėte ar matėte šią savaitę?
Knyga „14 eilėraščių“ (Josifo Brodskio poezija), kurią išvertė ir parengė genialusis J. Brodskio bičiulis Tomas Venclova.
14. Jei galėtumėte pakeisti 3 dalykus apie savo šalį, ką pakeistumėte?
Gydyčiau baimę pripažinti savo tautos praeities klaidas;
Skirčiau tikrą, o ne deklaratyvų dėmesį kultūrai ir jos vystymo strategijai;
Žinau, kad tai visai nereikšminga, bet vis dėlto, kantrybė nėra begalinė, tad daryčiau kažką drastiško su siaubingu Lietuvos futbolu ir su seniai supuvusiais žmonėmis, atsakingais už jį.
15. Koks vis dar gyvas žmogus yra Jums tikras pavyzdys?
Mano mokytojas, dramaturgas Ivanas Vyrypajevas.
16. Kas, Jūsų manymu, sulaukia per daug dėmesio naujienose?
Influenceriai. Ir skandalingais pareiškimais savo žemus reitingus kelti bandantys, visais ir viskuo nepatenkinti į valdžią nepatekę politikėliai ir išblėsusios televizijos, muzikos, šou žvaigždutės.
17. Koks kvailiausias dalykas, kurį girdėjote sakant apie Jus?
Manau, kad žmonės nedrįsta sakyti kvailų dalykų apie mane, man girdint.
18. Koks yra spontaniškiausias dalykas, kurį ne per seniausiai darėte?
Man pačiam mano veiksmai neatrodo spontaniški ar neįprasti. Gal kitiems iš šalies atrodo kitaip. Bet kaip ką tik atsakiau kitame klausime, žmonės nėra drąsūs, tad dažniausiai apie mano veiksmus arba mandagiai nutyli, arba aptaria tai man už nugaros.
19. Kokia buvo Jūsų mėgstamiausia pasaka augant?
Ankstyvoje vaikystėje labai mėgau Nikolajaus Nosovo „Nežiniuko ir jo draugų nuotykius“, Daniilo Charmso eiliuotą pasakų knygelę „Melagis“, o kai truputį paaugau, labai pamėgau Jurijaus Olešo pasaką „Trys storuliai“.
20. Jei liktų gyventi tik viena diena, ką darytumėte tą paskutinę dieną?
Nieko ypatingo. Tik norėčiau palikti pasaulį tokį, kokį radau, nes nesu tikras, jog tai, ką kuriu ir kas man mano veikloje ir kūryboje šiandien atrodo gražu ir gera, būtent taip ir yra iš tikrųjų. Todėl atsikėlęs anksčiau ryte greituoju būdu sunaikinčiau savo asmeniškiausius užrašus, kūrybinius juodraščius, išmesčiau arba išdalinčiau kai kuriuos asmeninius daiktus.
Nors šiaip jau nenoriu, kad po mano mirties kokie nors mano daiktai būtų saugomi. Tuomet paruoščiau ir paslėpčiau kelias kalėdines ar gimtadienio dovanas savo artimiausiems žmonėms. Turėčiau tai daryti greitai, nes mano žmona keliasi labai anksti, o aš norėčiau didžiausią staigmeną padaryti būtent jai.
Kai ji pabustų, papusryčiautume ir greičiausiai drauge nuvažiuotume į užmiestį pas mano brolį, kur praleistume pusdienį su visais mano šeimos žmonėmis. O vakarop su žmona iškeliautume ir pabaigtume tą paskutinę dieną dviese.
Tolimesnių detalių atskleisti negaliu, nes tai jau sakralu ir turėtų likti tik tarp manęs ir jos.