Kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena. Artėjant svarbiausiai teatralų šventei Juozo Miltinio dramos teatras kviečia susipažinti su pačiais uoliausiais žiūrovais – teatro kolektyvu – ir sužinoti ne tik, ko šis norėtų palinkėti šventės proga, bet ir ką patys, teatre dirbantys žmonės, scenoje žiūri mieliausiai bei rekomenduotų pamatyti.
Aktorius Laimutis Sėdžius žiūrovams norėtų palinkėti „niekada neprarasti žingeidumo ir meilės teatrui“, o mylimiausias spektaklis, pasak aktoriaus, „šiai dienai yra „Irano konferencija“. Šiandien, vis besikeičiančiame pasaulyje, jis skamba kaskart vis aktualiau“.
Kaskart paėmę į rankas Juozo Miltinio dramos teatro spektaklio programėlę ar užmesdami akį į mieste iškabintus teatro plakatus, susiduriate su dizainerio, Evaldo Ivanausko darbu. Į užduotus klausimus E. Ivanauskas atsako: „Žiūrovams linkiu neieškoti teatre lengvos pramogos. Teatro misija yra kalbėti su žiūrovu, kelti klausimus, net ir tuos, kurie nepatogūs. Manau, kad geras teatras yra tas, kuris sukelia klausimų laviną, pats dažniausiai neduodamas jokių aiškių atsakymų. Linkiu žiūrovams patirti būtent tokį teatrą. O tiems, kurie tikrai norėtų tokios patirties kviečiu apsilankyti premjeriniame mūsų teatro spektaklyje „Priešinimosi melancholija“. Tai kūrinys, kuris užburia savo scenine estetika. Tai spektaklis, po kurio peržiūros sukilusios mintys ilgai dūzgia galvoje ieškodamos atsakymų ir keldamos naujus klausimus“.
„Priešinimosi melancholija“, kolektyvo atsakymuose skamba bene dažniausiai. Štai E. Ivanauskui antrina ir aktorė Urtė Povilauskaitė, žiūrovams linkinti „rasti ramių popiečių ateiti į teatrą ir kartu panardyti po savo proto ir jausmų platybes“, pasak jos „spektaklio „Priešinimosi melancholija“ teatro magija paliečia sielą. Šis kūrinys sujaudina, verčia mąstyti ir pasilieka ilgam“. „Argi ne dėl to ir verta eiti į teatrą?“ – su klausimu palydi aktorė.
Šį spektaklį mėgstamiausiu įvardija ir šviesų dailininkas Paulius Jakubėnas, žiūrovams linkintis „atrasti kažką naujo tiek teatre, tiek gyvenime ir nustebinti save pačius naujais įspūdžiais“. Apie spektaklį „Priešinimosi melancholija“ šviesų dailininkas teigia: „Tai ypatingas spektaklis, manau, tai didelis žingsnis mūsų teatro progreso link. Jis pripildytas galinga daugybės žmonių energija – siūlau ją pajusti patiems“.
Aktorė Toma Razmislavičiūtė Teatro dienos proga visiems linki teatre atrasti dialogą: „To linkiu ir teatro bendruomenei, ir teatro žiūrovams – prasmingų pokalbių teatre ir su teatru. Besąlygiškai tikiu teatro galia keisti ir plėsti žmogaus jutiminį lauką į gylį ir į plotį. Tačiau tai įmanoma tik tada kai mes kartu, ne atskirai.
Todėl man vieni maloniausių atsiliepimų yra apie spektaklį „Kūnai“, kai žmonės pasakoja skirtingas istorijas, kurias jame įžvelgė ir jausmus kurie kiekvienam kyla vis kitokie. Tai vėl ir vėl primena, koks unikalus yra teatras – nebūtinai su tekstu, dramatišku siužetu ar ištaigingomis dekoracijomis – mes susikalbame. Mes tai galime, jeigu klausomės vieni kitų, jeigu jaučiame vieni kitus“. Būtent spektaklį „Kūnai“ aktorė ir įvardija, kaip savo mėgstamiausią ir prideda: „Jeigu dar nematėte spektaklio „Kūnai“ – ateikit, pabūsim, patirsim“.
T. Razmislavičiūtei antrina ir grimuotoja Tania Platkauskienė: „Tai pasakiško gražumo šokio, labai gražios muzikos ir puikaus aktorių darbo derinys“. O žiūrovams grimuotoja visų pirma norėtų padėkoti, pasak jos „Be jūsų – nebūtų mūsų“.
Aktorius Mantas Pauliukonis žiūrovams linki: „Teatre rasti tai, kas nors truputį, nors trumpam, suvirpintų sielą“. O paprašytas išsirinkti mylimiausią teatro spektaklį, po ilgų apmąstymų aktorius įvardija du: „Mahamaya Electronic Devices“ ir „Laukys“. Paklaustas kodėl, aktorius apie pirmąjį pasirinkimą teigia: „Nes labai mėgstu Iwano Wyrypajevo dramaturgiją, man be galo artimos jo pjesėse figūruojančios mintys – norėčiau, kad jas išgirstų, o dar svarbiau, apmąstytų žiūrovai“. O paklaustas apie „Laukį“, M. Pauliukonis atsako: „Manau, kad „Laukys“ gali priminti žiūrovui, jog kartais reikia tiesiog paleisti, nustoti kabintis suvokimo ir tiesiog pasigrožėti“.
Kas dieną žiūrovus pasitinkanti ir išlydinti salės administratorė Jurga Babkauskaitė žiūrovui linki „išeiti iš teatro pasisėmus gerų emocijų“. „Man patinka spektakliai, kurie pasibaigę nepaleidžia, kai apie spektaklį galvoji kelias dienas. Šiuo metu toks spektaklis – viena iš paskutiniųjų premjerų – Valentino Masalskio „Tiesiog pasaulio pabaiga“ – teigia J. Babkauskaitė.
Teatro vadovas Antanas Venckus, nors mylimiausią spektaklį renkasi išlaikyti paslaptyje, Teatro dienos proga linki „neprarasti pasitikėjimo Juozo Miltinio dramos teatru ir jame atrasti sielos atgaivą“. Teatrui vadovas norėtų palinkėti „kūrybos džiaugsmo, atradimų ir žiūrovų meilės“, o žiūrovams ir teatro žmonėms „taikos, santarvės, vilties, sveikatos ir meilės“.
