Po ilgos pertraukos ir pusmečio praleisto gastrolėse, atsinaujinęs Juozo Miltinio dramos teatro pastatas žiūrovus pasitiks jau nuo pirmųjų naujojo sezono akimirkų. Žiūrovų lauks net penkios premjeros ir festivalis, o taip pat ir be galo pamilti bei pasiilgti spektakliai, kurių nebuvo įmanoma rodyti kitose scenose.
Permainingą vasarą Juozo Miltinio dramos teatras palydi ir rudenį pasitinka ne ką mažiau permainingu ir nenuspėjamu „Makbetu“ – spektaklis bus rodomas antroje rugpjūčio pusėje ir rugsėjo pirmosiomis dienomis Aukštaitijos siaurojo geležinkelio depe. Po šių rodymų kūrinys išeis į „žiemojimo atostogas“ ir žiūrovų lauks kitą pavasarį.
Teatro durys 84-ajam sezonui bus atvertos rugsėjo 14 dieną, Lietuvos publikai jau gerai pažįstamo režisieriaus ir dramaturgo Iwano Wyrypajewo premjera „Mahamaya Electronic Devices“. Tai spektaklis pagal naują I. Wyrypajewo pjesę keturiems aktoriams, kuri nesiūlo vaidmenų, gyvenimiškų situacijų ar nuoseklaus naratyvo. Besiliesdamas prie giliausių žmogaus gyvenimo aspektų šis kūrinys kvies ieškoti atsakymų į esminius žmonijos klausimus.
Jau kitą dieną – rugsėjo 15-ąją – antroji šio spektaklio premjera pradės antriesiems metams į Juozo Miltinio dramos teatrą sugrįžtantį šiuolaikinės dramaturgijos festivalį „Naujas Aplankas (2)“. Festivalis vyks rugsėjo 15–22 dienomis ir pakvies susitikti su šešiomis scenoje gyvuojančiomis dramomis iš Šiaulių, Alytaus, Kauno, Vilniaus ir Panevėžio teatrų. Šiemet festivalis plečiasi ir šalia spektaklių rodymų pakvies į ekskursiją, dramaturgijos rašymo dirbtuves, susitikimus su spektaklių kūrybinių komandų atstovais bei pristatys du Panevėžio Juozo Miltinio gimnazijos moksleivių spektaklius.
Gruodžio mėnesį įvyks Valentino Masalskio premjera „Tik pasaulio pabaiga“. Garsiausia prancūzų aktoriaus, režisieriaus ir dramaturgo Jean-Luc Lagrace‘o pjesė, pasakoja apie 34-ių metų dramaturgą Luisą, kuris atvyksta aplankyti savo šeimos po dvylikos nesimatymo metų. Užantyje su savimi atsinešęs mirtinos ligos diagnozę, Luisas praleidžia šeštadienį su savo motina, seserimi, broliu ir jo žmona. Kamerinėje aplinkoje neišvengiamai ima skleistis nuoskaudos, nutylėti konfliktai, užgniaužtas pyktis ir sumišimas. Namai pildosi žodžiais, tačiau ar Luisui pavyks ištarti priežastį, dėl kurios jis sugrįžo į savo gimtuosius namus?
Metus teatras baigs ir šventinį laikotarpį pasitiks Kalėdiniu spektakliu mažiesiems teatro lankytojams – „Čia nėra pingvinų“ (rež. Aleksandr Špilevoj).
Balandžio mėnesį lauks premjera pagal Laszlo Krasznahorkai romaną „Priešinimosi melancholija“ (rež. Adomas Juška). „Priešinimosi melancholijos“ centre – į mažą Vengrijos miestelį atvažiavęs cirkas, kartu atsigabenta banginio iškamša ir kurioziškas cirko poelgio nesupratusių vietinių gyventojų maištas. Jaunosios kartos režisierius pakvies apsvarstyti, kaip žmonės reaguoja į nusistovėjusios santvarkos žlugimą. Kaip gyventi šalia jėgas viršijančios grėsmės? Ar gali žmogus kurti savo vidinę, asmeninę tvarką ir ar tai turi prasmę visuotinio chaoso apsuptyje?
Gegužę sezoną baigsime premjera „Arrivederci” (rež. A. Špilevoj). Dramos ir fizinio teatro elementus jungsiantis spektaklis tyrinės atsisveikinimo ir išėjimo temas. Spektaklį ir jo judesio dramaturgiją drauge su režisieriumi kurs choreografas Marius Pinigis, o vaidmenis atliks skirtingų kartų teatro trupės aktoriai.