Įžiebti meilę gimtajai kalbai – nelengva

Įžiebti meilę gimtajai kalbai – nelengva

Dovilė BARVIČIŪTĖ ("Tėvynė") / Asmeninio albumo nuotr.

Velžio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Irena Kairevičienė su šeštos klasės mokiniais rinko skaitomiausią lietuvių autorių knygą paaugliams – tai Vilės Vėl knyga „Pereik tiltą, kvaily“.

Nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios, tarp dviejų Lietuvos valstybei svarbių švenčių, šalyje tradiciškai vyko Lietuvių kalbos dienos. Per visą šventinį mėnesį surengta apie 3000 kalbai skirtų renginių. Įvairūs konkursai, viktorinos, varžytuvės, skaitymai, diskusijos, popietės, paskaitos, parodos ir žaidimai neaplenkė ir Panevėžio rajono.

Velžio gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Irenai Kairevičienei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos baigiamajame Lietuvių kalbos dienų renginyje Vilniuje Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, istorikas, profesorius Arūnas Gumuliauskas įteikė padėkos raštą.

Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akademiko Eugenijaus Jovaišos pasirašytas padėkas gavo aktyviausi Lietuvių kalbos dienų renginių rengėjai – mokytojai, bibliotekininkai, savivaldybių kalbos tvarkytojai iš Marijampolės, Panevėžio, Ukmergės, Varėnos, Kretingos, Tauragės, Kėdainių, Vilkaviškio, Rokiškio, Telšių, Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybių.

BIC

35-erius metus Velžio gimnazijoje dirbanti I. Kairevičienė sako, kad šiuolaikinį jaunimą sudominti lietuvių kalba ir literatūra darosi vis sunkiau, bet įmanoma. Pasitelkdama išmonę ir fantaziją mokytoja kartu su mokiniais rengė įvairias akcijas bendruomenei, pavyzdžiui, gimnazistai kalbos kultūros, taisyklingo žodžių kirčiavimo ir vartojimo bendruomenės narius mokė… autobusų stotelėje. Vaikai rengė įvairias knygų parodas, pažinti kalbą mokėsi net per piešinius. Be to, gimnazijos mokiniai, kaip ir visos šalies piliečiai, rašė Nacionalinį diktantą pagal kunigo J. Sasnausko tekstą „Vienkartinumas“. Pasak I. Kairevičienės, diktanto rašymas – puikus būdas pakartoti rašybos ir skyrybos taisykles, įvertinti savo raštingumą.

„Šįmet tekstas buvo natūralus, neperkrautas rašybos ir skyrybos išimtimis, tačiau didžiausia problema – pastraipų išskyrimas“, – sako I. Kairevičienė.

Taip pat pedagogė pastebi, kad vis dažniau atsiranda skyrybos klaidų, kurių nebūdavo prieš penkiolika metų. Pavyzdžiui, mokiniams darosi vis sunkiau atskirti sakinį nuo sakinio. Net ir gabieji moksleiviai nebeturi kalbinių gebėjimų, nebemato jungtukų, nebesupranta frazeologizmų reikšmės, jaunimas mažiau skaito knygų.

„Labai trūksta kalbinio pastabumo, vaikai nebesusikaupia. Dėl technologijų įtakos dingsta nosinės, taškai, kableliai. Problemą kelia net ir „ė“ raidė. Mokiniai ant jos nebededa taško, tad pedagogams tenka ieškoti kitų būdų, kaip išmokyti ir, svarbiausia, sudominti vaikus“, – teigia mokytoja.

Pasak I. Kairevičienės, nors dabartinis jaunimas auga technologijų eroje, mokiniai yra labai kūrybingi, aktyvūs, noriai dalyvauja įvairiuose konkursuose, yra kuriančių ir poeziją, ir prozą, yra ir dainuojamosios poezijos atlikėjų.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.