16.5 C
Panevėžys
Antradienis, 3 rugpjūčio, 2021

Įvertino kolegijų potencialą: sunerimti reiktų ne tik universitetams

17158973_1340227592667351_5123454423041841017_o
Panevėžio kolegija priskiriama prie klasikinių kolegijų, kadangi ruošia trijų mokslo sričių (biomedicinos, technologinių ir socialinių mokslų) specialistus, reikalingus, pirmiausiai, Panevėžio regiono poreikiams tenkinti.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristato atliktos valstybinių kolegijų potencialo analizės rezultatus. Centro ekspertų teigimu, šie rezultatai atskleidžia potencialią grėsmę kelių kolegijų išnykimui, todėl aukštojo mokslo politikos formuotojai nedelsiant turi imtis veiksmų siekiant išsaugoti ar pertvarkyti šias institucijas.

„Praėjusiais metais buvo likviduota silpniausia kolegijų sektoriaus institucija – Žemaitijos kolegija. Vis dėlto šiandien matome, kad pagal stebimus rodiklius panašioje situacijoje yra ir Marijampolės kolegija, kurioje 87 proc. įstojusiųjų konkursinis balas nesiekia 4 balų, vos dešimtadalis studentų studijuoja programose akredituotose maksimaliam laikotarpiui, įstojusiųjų skaičius nuo 2012 m. sumažėjo 39 proc. ir tai yra didžiausias mažėjimas tarp visų kolegijų“, – sako MOSTA ekspertas Gintautas Jakštas.

Kolegijų potencialo analizė atskleidžia prastus Marijampolės kolegijos rezultatus tiek stebint bendruosius rodiklius, tiek atskiras studijų sritis.

Potencialo analizė rodo, kad reikėtų sunerimti ir dėl Alytaus, Utenos bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijų, kuriose visos studijų sritys įvertintos prastai arba vidutiniškai. „Šiek tiek geresnė situacija Klaipėdos valstybinėje ir Šiaulių valstybinėje kolegijoje, kurios gali pasigirti stipriomis studijų sritimis, pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinėje kolegijoje stipri biomedicinos studijų sritis, Šiaulių valstybinėje kolegija išsiskiria technologiniais mokslais“, – teigia G. Jakštas.

Eksperto teigimu, šių kolegijų potencialo išsaugojimas reikalauja ne tik akademinių bendruomenių susitelkimo, tačiau ir jų steigėjo – LR Vyriausybės – indėlio, kitu atveju, dėl mažėjančio studentų skaičiaus, tarptautinio konkuravimo, finansavimo ir kitų išorinių faktorių, šių institucijų galimybės išlikti, ilgalaikėje perspektyvoje, mažėja.

Panevėžio kolegija priskiriama prie klasikinių kolegijų

Tuo tarpu Panevėžio kolegijos vadovas Gediminas Sargūnas sako, jog reikia pasidžiaugti, kad MOSTA vertinimui naudojami objektyvūs duomenys, imami iš oficialių šaltinių ir taip išvengiama bet kokio subjektyvumo.

17157377_1340228292667281_7918890111795598625_o
Panevėžio kolegijos vadovas G. Sargūnas sako, jog reikia pasidžiaugti, kad MOSTA vertinimui naudojami objektyvūs duomenys, imami iš oficialių šaltinių ir taip išvengiama bet kokio subjektyvumo.

„Panevėžio kolegija priskiriama prie klasikinių kolegijų, kadangi ruošia trijų mokslo sričių (biomedicinos, technologinių ir socialinių mokslų) specialistus, reikalingus, pirmiausiai, Panevėžio regiono poreikiams tenkinti. Šiame vertinime pagal MOSTOS nustatytus kriterijus surinkome 66 balus ir garbingai dalijamės trečia vieta su Klaipėdos aukštąja jūreivystės mokykla, kuri surinko irgi 66 balus. Aukščiausiais balais į vertinta Vilniaus kolegija – 74 balai ir Kauno kolegija – 72 balai. Tai  aukštojo mokslo institucijos, į kurias turime lygiuotis, tačiau tarp mūsų atotrūkis nėra didelis. Daugiau dėmesio skirsime dėstytojų dalykinių kompetencijų tobulinimui, didinsime daktaro mokslo laipsnį turinčių dėstytojų skaičių, aktyvinsime mokslo –taikomąją veiklą. Garbingi rezultatai įpareigoja nenuleisti kartelės ir kaskart įdėti vis daugiau pastangų studijų kokybės gerinimui“, – teigė Panevėžio kolegijos vadovas.

Yra ir kuo pasidžiaugti

Kolegijų potencialo analizė atskleidžia, jog geriausius rezultatus demonstruoja Vilniaus ir Kauno kolegijos.

„Daugiau nei 40 proc. Vilniaus ir Kauno kolegijų studentų įstoja su aukštesniu nei 4 konkursiniu balu, kitų kolegijų vidurkis – 25 proc., tačiau yra institucijų, kuriose tokių studentų vos 13 proc., beveik 60 proc. Vilniaus kolegijos absolventų dirba aukštojo išsilavinimo reikalaujantį darbą – tai yra keli pavyzdžiai rodiklių, kurie rodo, jog kolegija yra pajėgi ruošti konkurencingus specialistus ir tenkinti regiono poreikius“, – sako G. Jakštas.

Potencialo lentelėje tvirtai atrodo ir Lietuvos aukštoji jūrų mokykla, Panevėžio, Vilniaus technologijų ir dizaino bei Kauno technikos kolegijos.

„Džiugu, kad Lietuvoje turime tiek stiprių klasikinių, tiek specializuotų kolegijų, galinčių ruošti kompetentingus kelių sričių specialistus specifiniams regiono poreikiams tenkinti“, – teigia G. Jakštas.

17159036_1340227582667352_7859882773963758956_o
Kolegijų potencialo analizė atskleidžia, jog geriausius rezultatus demonstruoja Vilniaus ir Kauno kolegijos. Potencialo lentelėje tvirtai atrodo ir Lietuvos aukštoji jūrų mokykla, Panevėžio, Vilniaus technologijų ir dizaino bei Kauno technikos kolegijos.

Tinklo pertvarka turi apimti ir kolegijas

gintautas-jakstas-73700632
„Džiugu, kad Lietuvoje turime tiek stiprių klasikinių, tiek specializuotų kolegijų, galinčių ruošti kompetentingus kelių sričių specialistus specifiniams regiono poreikiams tenkinti“, – teigia G. Jakštas.

G. Jakšto teigimu, aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka neturi apsiriboti vien universitetais, o turi apimti ir kolegijas, bei profesines mokyklas.

„Kalbėti vien apie universitetus išėmus juos iš sistemos yra nelogiška, kadangi kolegijų ir universitetų veiklos neretai yra labai susijusios, net kolegijų teikiamas profesinis bakalauras yra to paties lygmens (pagal ISCED klasifikatorių) kaip ir universitetų bakalauras.

Profesinės mokyklos ir universitetai turi aiškią takoskyrą, tačiau kolegijos yra tarpinė grandis tarp universitetų ir profesinių mokyklų, kai kurios kolegijos savo veikla panašios į profesines mokyklas, kai kurios – į universitetus. Bendrai visa sistema yra susijusių ir į ją visą reikia žiūrėti kompleksiškai“, – teigia G. Jakštas.

Eksperto manymu, aukštųjų mokyklų jungimas gali būti ne tik horizontalus – jungiant universitetus su universitetais, o kolegijas su kolegijomis, bet ir vertikalus.

„Jeigu matoma, kad tame pačiame mieste yra specializuotas universitetas, specializuota kolegija ir specializuota profesinė mokykla ir jų visų specializacija ta pati (skiriasi tik ruošiamų specialistų lygmuo), galimas variantas jungti ir skirtingo tipo mokyklas. Tokiu būdu būtų sprendžiami tarpusavio nebendradarbiavimo klausimai, infrastruktūros dubliavimas, studentų skaičiaus mažėjimas ir t.t.“, – sako G. Jakštas.

kolegijpotencialoemlapis


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžio kolegijos dėstytoja J. Dilienė: „Įveikusi 30 kilometrų, supratau, kad galima įveikti ir maratoną“

confident-noyce

Panevėžio kolegijos studentams – tikslinės stipendijos

confident-noyce

Panevėžio kolegija kviečia į darbo ar profesinę rinką norinčius grįžti asmenis dalyvauti projekte

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau