Išskirtinis interviu. Naujasis Panevėžio ligoninės vadovas A. Skorupskas perversmų nežada tik JP.lt

Išskirtinis interviu. Naujasis Panevėžio ligoninės vadovas A. Skorupskas perversmų nežada tik JP.lt

Raimonda MIKUČIONYTĖ / Luko VARANAUSKO, Panevėžio ligoninė nuotr.

Respublikinė Panevėžio ligoninė jau turi nuolatinį vadovą. Teko laukti net 9 mėnesius, kad Sveikatos apsaugos ministerijos skelbto konkurso laimėtojas Arvydas Skorupskas užimtų šį postą.

Pirmoji naujojo vadovo darbo diena – balandžio 24-oji. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsakymu patvirtino, kad penkerius metus – iki 2024 metų – ligoninei vadovaus A. Skorupskas.

BIC

Naujienų portalui JP paskirtas Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų ir papasakoti, kokia buvo pirmoji darbo diena, kokie planai ir tikslai laukia.

Darbinga diena

– Po ilgai užsitęsusių paskyrimo peripetijų, į ligoninės vadovo postą, galų gale jau esate Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius. Kokia buvo pirmoji darbo diena?

– Pirmoji darbo diena – balandžio 24-oji. Ji buvo labai darbinga. Pradžioje dokumentus ministerijoje teko pasirašyti, o atvažiavus į Panevėžį – perimti darbus ir prisistatyti ligoninės kolektyvui.

– Kokia savijauta? Juk tiek laiko teko laukti, kol galėsite pradėti dirbti?

– Jausmas – dvejopas. Įsidarbinimas pasibaigė ir jau esu atsakingas už kolektyvą. Tai labai didelė atsakomybė. Ligoninė didžiulė ir labai garsi. Buvo toks laikotarpis, kai ligoninė gyveno be pastovaus vadovo. Ir tai buvo tam tikras stabtelėjimas. Ligoninė turi toliau vystytis – negali sustoti, nes medicinos technologijos vystosi labai greitai. Turime žiūrėti į priekį, kad neatsiliktume nuo naujausių medicinos mokslo pasiekimų, galvoti apie perspektyvas ir planuoti būsimus darbus.

Dvi šventės

– Pirmosios darbo dienos sutapo ir su profesine švente – Medicinos darbuotojų diena.

– Sutapimas ne tik toks. Praėjusį savaitgalį krikščioniškas pasaulis šventė Velykas, didžiąją Prisikėlimo bei tikėjimo šventę, o jau balandžio 27 dieną minėsime Medicinos darbuotojų dieną. Velykos – prisikėlimo šventė. Tai ne tik tikėjimas gėriu, bet dvasinės ramybės diena. Įdarbinimas dvipusis. Iš vienos pusės – Prisikėlimas, iš kitos – profesinė šventė. Ligoninės kolektyvui sakiau, kad turime keltis ir žengti į priekį. Negandas, kurios buvo, palikti už savęs ir galvoti apie naujus darbus.

– Tai koks pagrindinis tikslas?

– Mano pagrindinis tikslas: kad ir darbuotojai būtų laimingi, ir pacientai. Abi datos labai simboliškos ir viena kitą papildo. Darbuotojams sakiau, kad be jų pagalbos esu niekas. Turiu strategiją, bet jei neturėsiu kolektyvo palaikymo, tai tebus mano vizija. Visi skaniai pasijuokė iš tokio išsireiškimo, bet juk kiekviename juoke yra dalis tiesos. Todėl pirmas svarbus darbas – turėti ligoninės darbuotojų palaikymą.

Revoliucijų nerengs

– Kaip manote, ar vis dėlto turėsite Panevėžio ligoninės kolektyvo palaikymą?

– Manau, kad taip. Jau įdėjus žinutę socialiniame tinkle, kad esu paskirtas į ligoninės vadovus, per parą sulaukiau didelio palaikymo ir linkėjimų. Žmonės domėjosi šia žinute ir pakankamai palankiai ir pozityviai vertino mano paskyrimą į šį postą. Kaip bus toliau, laikas parodys.

Medikai nusipelnė stabilumo

– Jau susipažinote su ligoninės kolektyvu, prisistatėte. Kokie pokyčiai bus ligoninėje?

– Šį klausimą uždavė ir kolektyvas. Atsakymas buvo labai paprastas. Vidurinioji Lietuvos karta, kuriai priklausau, didesnę dalį gyvenimo praleido reformose, kurios tęsiasi ir dabar. Kai išgirstame žodį „reforma“, jis sukelia alergiją ir nepasitikėjimą. Ligoninės kolektyvui pasakiau – jokių revoliucijų nebus. Nebus ir Kražių skerdynių, nebus inkvizicijos laužų. Sakiau, kad dirbtų ramiai ir nesitikėtų represijų. Jeigu reikės pakeitimų, diskutuosime apie juos, tarsimės ir ieškosime kompromisų, bendrų sprendimų. Mano darbo sutartis – iki 2024 metų, jeigu pavyks, tai gal dirbsiu antrą kadenciją – dar penkerius metus. Esu laikinas asmuo ir užduotis, kad paliekant šį postą, ligoninėje būtų geriau nei pradėjus dirbti. Žmonės išvarginti vis besikeičiančių sąlygų, todėl yra nusipelnę stabilumo ir oraus darbo užmokesčio.

Didžiulė atsakomybė

– Interneto erdvėse parašėte, kad Panevėžio ligoninėje toliau tęsite pradėtus prieš tai buvusių vadovų darbus?           

– Suprantu, kad šis darbas nebus lengvas pasivaikščiojimas. Teks įdėti daug darbo ir pastangų, norint užsitarnauti tiek ligoninės darbuotojų, tiek Panevėžio krašto paprastų žmonių pasitikėjimą. Esu labai laimingas, kad likimas suteikė galimybę dirbti vienoje iš geriausių ir garsiausių ligoninių Lietuvoje bei tęsti tokių Lietuvos medicinos šviesulių kaip P. Mažylio, V. Kuzmos, Č. Gutausko pradėtus darbus. Puikiai suprantu, kad ant mano pečių gula didžiulė atsakomybė.

Privalo stebėti  

– Negalima užmiršti ir Sveikatos apsaugos ministerijos vadovų elgesio jūsų paskyrimo dirbti Panevėžio ligoninėje istorijoje. Juk jūsų darbą stebės ir tyrinės, intensyviau, negu kitų šalies ligoninių?

– To nesureikšminu. Ligoninės steigėjai privalo stebėti, rūpintis savo įstaigomis. Tai jų pareiga. Tas rūpestis bus didesnis, ką padarysi. Tėvai savo vaikus taip pat prižiūri: vieni labiau, kiti – ne. Jei steigėjai bus rūpestingesni ir labiau prižiūrės, nebus blogiau. Pabandysime turėti didesnę naudą. Juolab kad ir be išorinių finansinių injekcijų, sunku bus atlikti perspektyvinius darbus ligoninėje, projektus įgyvendinti. Esame priklausomi nuo ministerijos ir nėra taip blogai, jei mus stebės intensyviau ir gilinsis, kas vyksta Panevėžyje.

Visos šalies problema

– Panevėžio ligoninei, kaip ir kitoms šalies gydymo įstaigoms, trūksta jaunų medikų. Kaip šią problemą ruošiatės spręsti?

– Tai bendra Lietuvos problema. Jaunoji medikų karta darbui renkasi didžiausias šalies – Vilniaus, Kauno – ligonines arba emigruoja. Į regionus važiuoja sunkiau. Šią problemą reikia spręsti kompleksiškai, pasitelkus į pagalbą savivaldą, ministerijas. Reikia bandyti jaunąją kartą pritraukti, kad pasiliktų dirbti, o tą mes galime padaryti. Juolab kad Panevėžio ligoninėje siūlome perspektyvų darbą, galimybes tobulėti, nemažą darbo užmokestį. Tačiau yra ir kitų problemų – jaunos šeimos atvažiuoja su mažais vaikais ir jiems reikia gyvenamojo ploto, vaikų darželių, aktyvaus kultūrinio gyvenimo. Dėsime visas pastangas, kad jaunimas atvažiuotų ne tik dirbti į Panevėžį, bet ir pasiliktų.

Be to, planuojame pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tiek su Sveikatos mokslų universitetu, tiek su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu. Jau preliminariai esu su šių švietimo įstaigų vadovais aptaręs tuos klausimus.

Pasitikrino teisme

– Kaip su nuoskaudomis Sveikatos apsaugos ministerijai, dėl tokio sudėtingo įdarbinimo proceso?

– Pastoviai vaikščioti su nuoskaudomis, būtų neracionalu. Taip jau įvyko. Ministerijai dėl mano įdarbinimo atrodė vienaip, man – kitaip. Pasitikrinome teisme savo nesutarimus, o teismas priėmė sprendimą, Jis yra toks, koks yra ir nėra didelės tragedijos.

Buvo nesutarimas, paskui sutarimas. Juolab kad paskyrimas yra. Dabartiniame Lietuvos gyvenime matome ne vieną teismo procesą, kai reikia išspręsti darbinius klausimus. Teismai vyksta ir laimi vieni, arba kiti.

AIK

H2Auto plovykla

Mano namukas

JUKmedia

Lazy Monkey

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.