Išskirtiniai kadrai: pamatykite, kur atostogavo panevėžietis Seimo narys B. Matelis tik JP.lt

Išskirtiniai kadrai: pamatykite, kur atostogavo panevėžietis Seimo narys B. Matelis tik JP.lt

Raimonda MIKUČIONYTĖ / Asmeninio albumo nuotr.

B. Matelis.

Vasara – atostogų metas visiems ir net Seimo nariams. Politikai neslepia, kad karščiausias metų dienas praleidžia atostogaudami, nors Seimo statute nėra numatytos parlamentarų atostogos.

Toliausiai nuo Lietuvos vasarojo panevėžietis Bronislovas Matelis. Politikas keliavo po Kaukazo kalnus Svanetijoje, Sakartvelo šalyje. Taip dabar vadinama Gruzija. Jis į Kaukazo kalnų viršukalnes kopė vienas.

BIC

Naujienų portalo JP skaitytojams pristatome ištraukas iš B. Matelio kelionių dienoraščio:

„Nusprendžiau dešimčiai dienų palikti komforto zoną ir išeiti į kalnus. Šįkart – vienas.

Kalnuose netoli ledynų privalai gyventi visai kitą gyvenimą: pakeisti mitybos, miegojimo, poilsio režimus ir patogumus, turi suprasti ir pasirengti, kad iš ten neturėsi galimybių paskambinti ir pagalbos telefonu ar užsisakyti picos. Ką su savimi pasiėmei, tą ir turėsi.

Kalnuose viskas verčiasi aukštyn kojomis. Grįžus staiga pastebi, kad tavo gyvenimas „ne aukštyn kojomis“ yra pats nuostabiausias dalykas tavo gyvenime, o kiti reikalai – smulkmenos.

Taigi turėjau minčių įkopti į šiaurinę Lailą, kurioje jau esu pabuvojęs pernai. Per devynias valandas nuo apačios pradėjau ir perėjau perėją Čiuždy, daugiau nei 3000 metrų aukščio, nusileidau prie Lailos ledyno, dar pakilau ant morenos ir apsigyvenau.

Ir prasidėjo. Dvi su puse paros lietus pylė arba kaip iš kibiro, arba bent jau kaip iš pusės kibiro, žaibavo ir trankėsi griaustinis. Tai – niekai, tačiau tai trukdo kopti aukštyn, nes gyveni debesyje. Daugiau grupių tame slėnyje tomis dienomis nebuvo.

Skaičiau Filipo Klodelio romaną „Brodekas“. Ir naktimis. Vieną naktį per mano knygos puslapius perbėgo pelė. Mačiau, kad ji taikosi šokti į vidų, šviečiau prožektoriumi jai į akis, tačiau ji nebijojo, cypavo ir lakstė po palapinę, po to pati išlipo.

Ramiai skaitant knygą iš miegmaišio išlindo dar viena pelė, prabėgo kūnu ir ėmė uostinėti kaklą. O jos draugė cypavo išorėje. Karą laimėjau aš.

Orų prognozės buvo blogos, todėl po trijų parų nutariau per perėją grįžti iki namuko medinio. Vietinis gidas parodė mažai alpinistų vaikštomą artimesnį kelią tiesiai iš namuko į viršūnę.

Po dviejų dienų anksti ryte išėjau, radau kitą perėją, ledyną, nuo jo 3700 metrų aukštyje stūkso ketera, kuria turėjau netrukus išeiti prie viršūnės. Su manimi ėjo ir vietinio gido šuo.

Tačiau nutariau nuo keteros kiek nusileisti žemyn ir bandyti tikslą pasiekti šlaitu. Nežinojau tikslaus maršruto ir „pakibau“ ant to šlaito uolų bei ledo. Šuo irgi slidinėjo, tačiau jis sumaniai išskėsdavo nagus ir sustodavo, o man teko pasitikėti ledkirčiu ir „katėmis“.

Grįžome atgal ant ledyno ir tada nutariau grįžti kitu keliu, kurio anksčiau nežinojau – leidausi į tą slėnį, kuriame naktį pelės mane terorizavo. Įdomus pasirodė dar vienas ledynas. Tada grįžome abu su šunimi į namuką per „Čiuždy“ perėją.

Be to, mačiau grįžtančius alpinistus ir iš šešių grupių tik dvi įkopė į Lailos viršūnę, o į šiaurinę Lailą niekas net nekopė. Šiais metai šiuose Gruzijos kalnuose labai mažai sniego, kopti stačiais šlaitais reikia gebėjimų ir pasirengimo.

Beje, jei kas pagalvos, kad vaikščioti kalnuose vienam yra įprastas reiškinys, galiu tik įspėti, kad nebandytumėte pakartoti šio triuko. Tai gali būti daug pavojingiau, nei atrodys perskaičius šį trumpą tekstelį. Juk ne viską ir aš čia surašiau dėl vietos stokos.“

Bronislovo Matelio kalnietiški pasiekimai:

„Į kalnus vaikštau daugiau nei trisdešimt metų, dažniausiai su klaipėdiečiais alpinistais.

2010 metais kartu su kitais alpinistais Lietuvos alpinizmo čempionate  aukštuminėje klasėje užėmiau trečiąją vietą, už įkopimą Centriniame Pamyre, Tadžikistane, į E. Korženevskajos (7105 m) viršūnę.

Prieš keletą metų vedžiau grupę ir įkopėme  į Kazbeką (5000 m). Dar kiek anksčiau įkopiau į tokio paties aukščio Talgarą – aukščiausią šiaurės Tian Šanio viršūnę.

Kopiau į ugnikalnius Kamčiatkoje, šliuožęs žiemos žygyje Uralo kalnuose, kai naktį lauke šaltis spaudė iki dvidešimt laipsnių.

Į minėtas Lailas (jų yra trys šiaurinė, pietinė ir pagrindinė) esu kopęs kelis kartus.“

AIK

H2Auto plovykla

EXPO

Labirintų parkas

Mano namukas

Dattoo tattoo

PIC

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.