13.2 C
Panevėžys
Pirmadienis, 8 rugpjūčio, 2022

Įsibėgėjant uogų ir grybų sezonui daugėja prašymų surasti pasiklydusius žmones

Įsibėgėjant miško uogų ir grybų sezonui, pareigūnai perspėja būti atsargiems. Būtent antroje vasaros pusėje sulaukiama daugiausia pagalbos prašymų surasti pasiklydusius žmones. Ne visos paieškos baigiasi sėkmingai – dalies nebespėjama rasti gyvų.

Šuo Kofas – vienas iš 130 pasieniečių keturkojų, apmokytų ieškoti žmonių. Prieš porą mėnesių jis prie sienos su Baltarusija padėjo sulaikyti tris cigarečių kontrabandą gabenusius asmenis. Tačiau šunims tenka gaudyti ne tik nusikaltėlius. Kasmet apie keliasdešimt kartų kinologai kviečiami ieškoti miškuose pasiklydusių žmonių. Pasieniečių šunys apmokyti užuosti net 8 val. senumo pėdsakus, o ieškant žmogaus tenka nueiti ne vieną kilometrą.

„Jei pėdsakai švieži, šuo pats bėga ir veržiasi į priekį, jei senesni, jam reikia vadovautis žemutine uosle. Tada šuo būna labai prigludęs prie žemės. Šalia gamyklinių teritorijų arba įvairiose gyvenvietėse šuniui sunkiau ieškoti, nes ten daug pašalinių kvapų“, – pasakoja Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkardos kinologė Dovilė Gudonytė.

Antroji vasaros pusė pats darbymetis kinologams. Miškuose prasidėjus grybų ir uogų sezonui pasiklysta daugiausia žmonių. Dažniausiai, tai vaikai ar vyresnio amžiaus asmenys. Kartais pavyksta pasiklydusįjį rasti per valandą ar trumpiau, tačiau yra pasitaikę atvejų, kai kinologai buvo bejėgiai – šunys pameta pėdsakus, todėl į orą tenka kelti sraigtasparnį su termokamera.

„Visas dėmesys skiriamas uogavimui, grybavimui ir nekreipiama dėmesio į vietovę. Kai žmogus pasiklysta, pradeda nervintis, o nervindamasis dar labiau pasimeta“, – akcentuoja laikinasis VSAT Kinologinės veiklos skyriaus vyrišninkas Kęstutis Kriaučiūnas.

Taip žmonės nuklysta net į atokiausias vietoves. Kartą kinologams teko gelbėti žmogų nuėjusį į Čepkelių raisto gilumą, kur nei šunys, nei pasieniečiai negalėjo įžengti. Pasitaikė ir atvejų, kai žmonės rasti iki kaklo įbridę į ežerą ar įkritę į gilų griovį.

Ne visos paieškos baigiasi sėkmingai – dalies nebespėjama rasti gyvų, todėl, ypač vėsesniu laikotarpiu, brangi kiekviena minutė, sako pareigūnai.

„Pirmiausia reikia kuo tiksliau nurodyti vietovę – rajonas, gyvenvietė ir tikslus miško pavadinimas. Taip pat, kiek galima tiksliau nurodyti orientyrą – ežeras, upelis – kuo detaliau paaiškinti“, – sako K. Kriaučiūnas.

Priklausomai nuo situacijos sudėtingumo, paieškose vienu metu gali dirbti iki dešimties kinologų su šunimis. Vienos komandos darbo pusdienis kainuoja ne vieną šimtą eurų, o jei tenka į orą kelti ir sraigtasparnį, paieškų kaina išauga net dešimt kartų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Pasiklydusiems miške į pagalbą skuba tarnybiniai šunys

erikas

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau