Leidykla „Alma littera“ pranešė, kad nutraukia bendradarbiavimą su rašytoja Rūta Vanagaite ir išima visas jos knygas iš prekybos dėl jos nepriimtinų pasisakymų apie su sovietų okupacija kovojusį partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.
Be to, „Alma littera“ informavo, kad atsiriboja nuo bet kokių R. Vanagaitės pareiškimų.
Visi šalies knygynai, kurie turėjo sutartis su leidykla, turėjo darbo – išimti R. Vanagaitės knygas. Jų liko tik bibliotekose.
Seimo narys panevėžietis Povilas Urbšys įsitikinęs, kad leidykla „Alma littera“ pasielgė teisingai. Jo nuomonė, leidykla netoleruoja tokių žmonių, kurie nepaiso moralės normų ir ribų.
Knygos populiarios
Paties seniausio Panevėžyje J. Masiulio knygyno vadovė Ramutė Leščinskienė naujienų portalui JP teigė, kad R. Vanagaitės knygos buvo populiarios.
„Labai perkamos buvo – neužsigulėdavo lentynose. Ypatingai tos, kuriose buvo gvildenamos socialinės problemos. Tai – „Ne bobų vasara“, „Jis“, „Pareigos metas“. Net ir po to, kai knygos buvo išimtos, jų panevėžiečiai klausinėjo ir norėjo pirkti. Manau, kad knygų išėmimas suveikė kaip reklama. Nežinau, ar tai tinkamas sprendimas. Kita vertus, ne man spręsti – leidykla sprendimą priėmė“, – aiškino knygyno direktorė.
Nori ir dabar įsigyti
Prekybos ir pramogų centre „Babilonas“ esančio knygyno „Vaga“ vadovė Jurgita Nemanienė taip pat patvirtino, kad R. Vanagaitės buvo populiarios.
„Knygos visada būdavo perkamiausių dešimtuke. Pačios populiariausios – „Jis“, „Ne bobų vasara“. Ir dabar ateina, klausinėja, ar turime knygų. Matyt informacija suveikė priešingai ir pirkėjai tikisi išimtų knygų nusipirkti. Daugiausiai turėjome – gal 12 egzempliorių – knygų „Jis“, o kitų likę buvo po kelis vienetų. Beje, pirkėjai labai laukė R. Vanagaitės paskutinės knygos „Višta strimelės galva“. Net iš anksto buvo užsisakę, prašė, kad paliktume, esą, tikrai pirks“, – kalbėjo knygyno vedėja ir svarstė, kad jei knyga įdomi tai ir perkama.
Skaitytojai ieško
Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialo „Šaltinėlis“ vedėja Virginija Kaunietienė naujienų portalui JP tvirtino, kad turi R. Vanagaitės knygų. „Bibliotekos turi R. Vanagaitės knygų. Beje, jos yra populiarios ir skaitomos. Skaitytojai net jas rezervuoja. Ypatingai – „Ne bobų vasara“, „Jis“. Mažiau populiari „Mūsiškiai“. Mums nėra duotas įsakymas knygas išimti. Jei gausime tokį įsakymą – išimsime“, – sakė V. Kaunietienė ir mano, kad paskutinės R. Vanagaitės knygos „Višta strimelės galva“ biblioteka nebegaus.
Rašyti niekas netrukdo
Pasiteiravus, ar teisingai pasielgė „Alma littera“ leidykla išimdama R. Vanagaitės knygas iš prekybos ir nutraukė su ja bendradarbiavimą, Seimo narys panevėžietis Povilas Urbšys sakė: „Jeigu žmogus pademonstruoja mūsų Lietuvos kankiniams nepagarbą, kuris, vienaip ar kitaip, meta šešėlį genocidui mūsų tautos atžvilgiu, reakcija turi būti adekvati to žmogaus atžvilgiu. Jei tai įvyktų Izraelyje ir būtų pažemintas holokausto aukų atminimas, tai, vienareikšmiškai, tas žmogus taptų persona non grata. Kita vertus, juk niekas netrukdo R. Vanagaitei ir toliau rašyti knygas bei jas leisti.
Tačiau leidykla gali turėti savo poziciją. Tai lygiai taip pat, kai žmogus pats sprendžia sėdėti ar ne už vieno stalo su R. Vanagaite. Mūsuose šiek tiek iškreipta tolerancijos sąvoka. Kai žeminamas žmogus, mūsų istorinės vertybės, kančios, tai, šiuo atveju, jokios tolerancijos negali būti. Juk toleruotume tokias apraiškas, tai tarsi joms pritartume. Paimkime, kad ir knygą „Mūsiškiai“, manau, kad R. Vanagaitė holokausto temą eskaluoja ne kiek dėl paties holokausto, bet dėl noro būti dėmesio centre. Mes turime holokausto temą taip išnagrinėti, kad ji mus ne atitolintų nuo žydų tautos, bet priartintų pripažįstant savo klaidas. O kaip yra su A. Ramanausko-Vanago tema? Metamas nepagrįstas šešėlis, kad jis susijęs su žydų šaudymu. Efraimas Zuroffas atvažiavęs į Lietuvą taip pat nori įtikinti, kad taip buvo, nors jokių dokumentų neturi. Jeigu R. Vanagaitė gali aiškinti, kad A. Ramanauskas-Vanagas susižalojo pats, nors akivaizdus faktai liudija, kad jis buvo kankintas, tai, manau, leidykla priėmė atitinkamą sprendimą – atsiriboti nuo tokio asmens. Tačiau ji nėra pažeminta, kaip pažemino A. Ramanauską-Vanagą. Ir dar, tai pavyzdys ir kitiems. Siunčiame žinią, kad gyvename tokioje visuomenėje, kurioje paisomos moralinės normos.“
[quote_box_center] Skelbs atminimo metus
Alytaus mokytojų seminarijoje dėstęs A. Ramanauskas partizanu tapo 1945 metais. Po poros metų jis ėmė vadovauti Dainavos apygardai, o 1948 metais paskirtas Pietų Lietuvos partizanų srities vadu. 1956 metais Kaune A. Ramanauskas ir jo žmona buvo suimti, po metų nuteistas mirties bausme.
Minint jo šimtąsias gimimo metines, Seimas kitus metus ketina paskelbti Adolfo Ramanausko-Vanago metais. [/quote_box_center]