-1.5 C
Panevėžys
Sekmadienis, 5 gruodžio, 2021

Iš Paukščių Tako centro sklinda keistos radijo bangos

AutoriusGISMETEO.LTFotoPIXABAY.COM

Radijo emisijos yra dažnos Visatoje. Jas sukuria bet kas, nuo planetų ir žvaigždžių iki egzotiškų objektų, tokių kaip pulsarai bei juodosios skylės, galaktikos ir, žinoma, žmonių technologijos.

Spalio 12 d., astronomai pranešė aptikę naujus ir neįprastus radijo bangų signalus, nepanašius į nieką, kas buvo sutinkama iki šiol.

Radijo bangos atkeliauja iš mūsų Paukščių Tako galaktikos centro krypties. Ir iki šiol mokslininkai jų negalėjo paaiškinti.

Astronomai kintančius signalus aptiko pasinaudodami „ASKAP“ radijo teleskopu, esančiu Australijoje. Radijo emisijų elgesys neatitinka jokių žinomų radijo signalų modelių. Tai gali būti naujo tipo žvaigždinis objektas, teigia mokslininkai.

Ziteng Wang iš Sidnėjaus universiteto Fizikos mokyklos vadovavo tarptautinei astronomų komandai iš Australijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Pietų Afrikos, Ispanijos ir Prancūzijos, kurie stebėjo signalus.

Savo recenzuotą tyrimą apie intriguojantį atradimą jie spalio 12 d. paskelbė žurnale „The Astrophysical Journal“.

Kintantis signalas su nežinomais modeliais

Signalų šaltinis buvo pramintas „ASKAP J173608.2-321635“, tačiau astronomai nežino, kas yra tikrasis šaltinis. Jis aptiktas mūsų Paukščių Tako galaktikos centro kryptimi. Wang sakė: „Objekto ryškumas […] dramatiškai kinta, 100 kartų, o signalas įjungiamas ir išjungiamas, ko gero, atsitiktinai. Mes niekada nematėme nieko panašaus.“

Žemiau pateiktame vaizdo įraše galite matyti animuotą radijo signalų atvaizdavimą.

Iš nematomo į matomą ir vėl atgal

Vienas išskirtiniausių dalykų apie šį šaltinį yra tai, kaip jis buvo atrastas. Tara Murphy iš Sidnėjaus Astronomijos instituto ir Fizikos mokyklos sakė: „Mes 2020 ir 2021 metais, su projektu „Variables and Slow Transients“ (VAST), pasitelkdami „ASKAP“ tyrėme dangų norėdami rasti neįprastų naujų objektų.

Žvelgdami į galaktikos centrą, radome „ASKAP J173608.2-321635“, taip pavadintą pagal jo koordinatės. Šis objektas buvo unikalus tuo, kad pirmiausia buvo nematomas,vėliau tapo ryškus, tuomet išblėso ir vėl pasirodė. Šis jo elgesys buvo nepaprastas.“

2020 metais mokslininkai šešis signalus aptiko per devynių mėnesių laikotarpį. Tačiau, kuomet astronomai pabandė, naudodami optinius teleskopus, surasti šaltinį regimojoje šviesoje, tačiau jie nematė nieko. „Parkes“ radijo teleskopas Australijoje taip pat liko nieko nepešęs.

Bet tuomet „MeerKAT“ radijo teleskopas Pietų Afrikoje – teleskopų rinkinys, kuris yra jautresnis už „Parkes“, aptiko šį mįslingą signalą.

Signalą Murphy apibūdino: „Laimei, signalas sugrįžo, tačiau mes nustatėme, kad šaltinio elgesys buvo labai išskirtinis. Šaltinis dingo vos per vieną dieną, nors ankstesniuose mūsų „ASKAP“ stebėjimuose jis truko ištisas savaites“.

Kas galėtų būti šių keistų radijo bangų šaltinis?

Wang su komanda atmetė galimybę, kad tai gali būti pulsaras — greitai besisukanti neutronų žvaigždė, skleidžianti švyturį primenančius energijos spindulius: „Iš pradžių pamanėme, kad tai gali būti pulsaras – labai tankaus tipo besisukanti negyva žvaigždė, arba žvaigždė, skleidžianti didžiulius saulės spindulius. Tačiau signalai iš šio naujojo šaltinio neatitinka to, ko tikimės iš tokio tipo dangaus objektų.“

Signalai taip pat atrodo besiskiriantys nuo tų, kuriuos sukuria tokie objektai kaip supernovos, liepsnojančios žvaigždės ir greitieji radijo pliūpsniai (angl. fast radio bursts, FRB). Tie objektai taip pat yra kintantys, tačiau deja, neatitinka naujai atrastojo keistenybių.

Vis dėlto, atrodo, kad yra tam tikrų panašumų su kitais paslaptingais šaltiniais, esančiais netoli galaktikos centro, vadinamo Galaktikos centro radijo pereinamuoju procesu (angl. Galactic Center Radio Transients, GCRT).

David Kaplan iš Viskonsino-Milvokio universiteto paaiškino: „Mūsų turima informacija turi tam tikrų paralelių su kita besiformuojančia paslaptingų objektų klase, žinoma kaip „Galaktikos centro radijo pereinamieji procesai“, įskaitant vieną, pavadintą „kosminiu burperiu“ (angl. cosmic burper).

Tačiau mokslininkai iš tiesų nesupranta tų šaltinių, taigi tai lieka paslaptimi.

Kas toliau?

Šis atradimas yra gluminanti mįslė mokslininkams ir, savaime suprantama, jie nori ją įminti. Taigi kas laukia toliau?

Mokslininkai planuoja toliau stebėti signalus, kiek tik jiems tai pavyks. Be to, vykdant šią užduotį jie sulauks ir pagalbos iš statomo naujo galingo radijo teleskopo.

Anot Murphy: „Per artimiausią dešimtmetį pradės veikti tarpžemyninis „Square Kilometre Array“ (SKA) radijo teleskopas. Jis kasdien galės sukurti jautrius dangaus žemėlapius. Tikimės, kad šio teleskopo galia padės mums išspręsti tokias mįsles, kaip šis naujausias atradimas, tačiau taip pat atvers daugybę naujų kosmoso erdvių radijo spektro tyrimams.“

Tuo tarpu mokslininkai su dabartiniais teleskopais ir toliau seks šiuos signalus, tikėdamiesi rasti daugiau užuominų. Kad ir kokia būtų ši mįslė, ji suteiks naujų įdomių įžvalgų apie mūsų visatą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Gruodį į dangų žvalgytis privers kometa „Leonard“

confident-noyce

Pro Žemę praskriejo asteroidas: astronomai net nežinojo, kad jis artinasi

confident-noyce

NASA galimai atrado pirmą planetą, esančią už mūsų galaktikos ribų

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau