6.5 C
Panevėžys
Ketvirtadienis, 23 rugsėjo, 2021

Iš Panevėžio rajono stumbrai keliaus į Telšių ir Varėnos rajonus

AutoriusRAIMONDA MIKUČIONYTĖFotoKRP, BNS
Iš Panevėžio rajono stumbrai keliaus į Telšių ir Varėnos rajonus.

Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimo projektas bus atnaujintas – taip praėjusios savaitės penktadienį paskelbė Aplinkos ministerija.

Atnaujinamas buvusio ministro „valstiečio“ Kęstučio Mažeikos sustabdytas minėtas projektas. Toks sprendimas priimtas po konsultacijų su tarptautine mokslininkų bendruomene.

Parengs apsaugos planą

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad priimdami sprendimus rėmėsi mokslininkų rekomendacijomis.

„Ne tik rekomendacijomis, bet ir tyrimais, kurie susiję su gyvąja gamta bei kitais Aplinkos ministerijos atsakomybei priklausančiais klausimais – aplinkos apsaugos, taršos, klimato kaitos ir kitais“, – rašoma pranešime.

Ministerija taip pat žada parengti stumbrų populiacijos apsaugos planą, kuris leis stabilizuoti ir visą Europos stumbrų populiaciją.

Ministerija sako, kad mokslininkai pritarė jos siūlymui ilgainiui naujuosiuose aptvaruose adaptavusiuosius stumbrus palaipsniui išleisti į laisvę, kad jie galėtų susijungti su dabar ten savarankiškai atklydusia stumbrų grupele.

Praturtinta pietinė populiacija ateityje turėtų jungtis su bandomis Lenkijoje ir Baltarusijoje.

K. Mažeika.

Krito stumbrai

K. Mažeika birželio pabaigoje pavedė Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai sustabdyti stumbryno Varėnos rajone įrengimo projektą.

Viešųjų pirkimų procedūros sustabdytos po to, kai krito penki stumbrai, kuriuos buvo numatyta perkelti į planuojamą stumbryną Dainavos girioje.

Du stumbrai, kuriuos planuota perkelti, krito žvėrinčiuje Telšių rajone, dar trijų stumbrų gaišenos rastos miškuose Kėdainių ir Panevėžio rajonuose.

Stumbrų apsaugos projektas, kuriuo siekiama įrengti 100 hektarų ploto stumbryną Varėnos rajone, finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, projekto vertė – 5,4 mln. eurų.

Iš Panevėžio rajono stumbrai keliaus į Telšių ir Varėnos rajonus

Apima visą Lietuvą

Buvęs ilgametis ir žinomas Panevėžio krašto stumbrininkas, dabar už šių laukinių girių galiūnų stebėseną atsakingas specialistas Rytas Papšys sakė, kad projektas atnaujintas ir vyksta visoje Lietuvoje.

„Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimo projektas susijęs ne tik su Dzūkija, bet ir su Panevėžio bei Telšių rajonais. Iš viso aptvarai stumbrams įrengti trijose vietose, o didžiausias plotas – 100 ha – Varėnos rajone. Stumbrų gaudyklės jau stovi, ir iš Panevėžio bei Kėdainių rajonų stumbrai vežami į Telšių rajoną. Dzūkijoje planuojama turėti motininę bandą, kuri bus pusiau laisvėje“, – aiškino R. Papšys.

R. Papšys.

Dzūkija stumbrams tinka

Pasak stumbrininko, Dzūkijos miškai labai tinka stumbrams.

„Šiose vietose nėra didelių pasėlių plotų, kaip yra Vidurio Lietuvoje. Todėl stumbrai galės ganytis Dzūkijos upelių slėniuose, kur gausu žolės ir kitų augalų, tinkamų misti stumbrams“, – pasakojo R. Papšys.

Panevėžio ir Kėdainių rajonuose dabar ganosi apie 260 stumbrų.

„Iš viso Lietuvoje jų yra per 280 stumbrų. Pašilių miške stumbrai ganosi arčiau Kėdainių rajono. Į jų judėjimo zoną patenka ir Kauno rajonas. Šalta žiema nėra blogai stumbrams. Šalčiai padeda išgryninti stumbrų populiaciją – išsilaiko patys stipriausi. Beje, į Telšių rajoną vežami stumbrų patinai. Atrenkami patys stipriausi, kad pagerintų populiaciją. Vyksta genetiniai mainai, o stiprūs patinai – reproduktoriai“, – teigė laukinių girių galiūnų stebėseną atsakingas specialistas R. Papšys.

Pašilių stumbrynas

 

Stumbrynas įsteigtas 1969 metais. Lankytojai gali gėrėtis stumbrais nuo dengtos pakylos – apžvalgos aikštelės, atsikvėpti naujose pavėsinėse šalia stumbrų aptvaro bei ilgesnį laiką stebėti kaimenės gyvenimą. Jūsų patogumui įrengta laužavietė su suolais ir grindiniu. Tai unikali galimybė gėrėtis stumbrais iš arti, stebėti, kaip jie maitinasi, brūžina savo didžiules nugaras į medžių kamienus, ilsisi saulės atokaitoje.

 

Dar iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje. Jie gyveno retuose lapuočių ir mišriuose miškuose, stepėse, kalnuose. Ilgainiui dėl žemdirbystės plėtros, spartaus žmonių gausėjimo ir beatodairiškos medžioklės stumbrai buvo išstumti į jiems mažai tinkamus gyventi, nuošalius, gūdžius miškus.

 

Iki 1854 metų Lietuvoje buvo išnaikinti visi stumbrai. 1919 m. Lenkijoje, Belovežo girioje, buvo nušauta paskutinė laisvėje gyvenusi stumbrė.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.


PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Panevėžio rajone stumbrai ir toliau vedasi mažylius: perspėjama, kad jie tik iš šono lėti ir ramūs

confident-noyce

Stumbryno projektas Varėnos rajone bus atnaujintas

confident-noyce

Kvapą gniaužiantys gyvūnai: girininkas nufilmavo laisvėje besiganančius stumbrus

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau