Iš kalvės – prie dūdos ir – į posėdžius

Iš kalvės – prie dūdos ir – į posėdžius

Arneta MATUZEVIČIŪTĖ / Arnetos MATUZEVIČIŪTĖS, Arvydo GUDO nuotr.

S. Kronis.

Orkestro repeticijos kalviui Sauliui Kroniui netrukdo apie rajono perspektyvas diskutuoti Savivaldybės taryboje.

Pučiamųjų instrumentų orkestre „Sklepučini“ jau penktus metus grojantis Saulius Kronis sako, kad pasiruošimas gruodžio 28 dieną vyksiančiam kalėdiniam koncertui, repeticijos – jam vienas malonumas.

BIC

„Manau, kad muzikos pažinimas dar nieko nesugadino. Repeticijoms, ne taip kaip tarybos posėdžiams, nereikia taip smarkiai ruoštis. Tai malonumas. Prisipažinsiu, ne viską spėju, bet veiklų gausoje didžiausiu pranašumu tapo darbdavio neturėjimas“, – šypsosi tautodailininkas, Panevėžio rajono savivaldybės tarybos narys S. Kronis.

Į orkestrą paskui vaikus

Pirmiausia buvo tikslas, kad muziką pažintų dukros, o prie orkestro prisijungti paskatino Vilmantas Vapsva. Pučiamieji instrumentai S. Kroniui ne naujiena – jis trejus metus Panevėžio Jono Švedo pedagoginėje mokykloje lankė trimito klasę.

„Muzikinį raštą pažinojau, tačiau kaip ir kiekvienas naujas „Sklepučini“ narys turėjau pereiti mokymo programą: kurį laiką stebėti, kaip groja kitas kolektyvo narys. Esmė buvo ne per prievartą perprasti techniką, natas, atlikimą, bet išgirsti ir išmokti atlikti pačią muziką. Manau, tai ir yra šio orkestro sėkmės bei darnos paslaptis“, – sako pašnekovas.

S. Kronis negaili pagyrimo žodžių orkestro vadovui Vilmantui Vapsvai, pasakoja, kad gausus ir dar besiplečiantis kolektyvas, nepaisant amžiaus skirtumų, bendrauja draugiškai ir nuoširdžiai.

„Visi esame muzikantai, tad scenoje – visi lygūs. Aišku, yra vaikų, jaunuolių už mane geriau grojančių. Čia negalima lygintis ar manyti, kad esi kažkuo pranašesnis. Muzika – tai mūsų bendras projektas“, – sako velžietis.

Draugėje su kultūra

Muzikavimą S. Kronis pirmus metus derina su darbu Panevėžio rajono savivaldybės taryboje. Jis atvirauja, kad darbai einasi sklandžiai: koalicijoje ginčų nekyla, dauguma kitų Tarybos narių pažįstami iš anksčiau, todėl ir darbai neužsistovi – jei buvo suplanuoti, tai ilgainiui ir įvykdomi.

„Labai daug kas priklauso nuo rajono vadovaujančio asmens. Panevėžio rajonas turėtų džiaugtis Povilu Žaguniu, – atkreipia dėmesį pašnekovas. – Tačiau kaip menininkas, tautodailininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos pirmininkas, muzikantas pastebiu, kad nepaisant jau nuveiktų darbų, reikia dar daugiau dėmesio skirti kultūrai. Aišku, šiais metais finansavimas šiai sričiai valstybės biudžete dar paaugo, bet nereikia užsisėdėti vietoje. Manau, kad labai daug kas valstybėje priklauso nuo kultūros. Kodėl mus ekonomine prasme toli už nugaros paliko Estija? Kodėl streikuoja mokytojai? Kodėl tarpusavyje nenusikalba darbuotojas ir darbdavys? Todėl, kad elementariai nėra kultūros. Emigrantai, grįžę iš svečių šalių, pirmiausia pastebi darbdavio malonų bendravimą su samdiniu. Kiek investuosime į kultūrą – tiek ir turėsime.“

Tarybos narys sako, kad nereikia baimintis investuoti ir į renginius, ir į ilgalaikius projektus, ir menkesnes iniciatyvas: „Tas vaikas, kuris lanko dramos būrelį, kuris šoka, dainuoja, gyvenime pasiekia daugiau negu tas, kuris to nedaro.“

Pašnekovas priduria, kad būrelių gausa, kultūros centrų veikla, galimybė rinktis skatina žmones tobulėti, todėl keičiasi jų bendravimo principai, o tai atsiliepia visuomenės vystymuisi.

Tapatumo išsaugojimui

Kalbėdamas apie kultūrą S. Kronis pastebi, kad nelengvas metas Lietuvoje tautodailininkams. Nors, anot jo, šie gali kurti bet kur ir bet kokiomis sąlygomis, nes bet kokiame kūrybiniame procese prioritetu tampa originalumas, valstybės žvilgsnis šiuo atžvilgiu kiek kreivas.

„Tautodailė yra mūsų tautos šaknys. Ją paliko mūsų tėvai, seneliai, tai mūsų pamatas, bet, deja, daug kas to nesupranta. 2020 metai paskelbti Tautodailės metais, o Lietuvos kultūros taryba finansavimą išdalijo žydų, romų kultūrai puoselėti. Likome už brūkšnio, bet savo idėją mes vis tiek įgyvendinsime, – tvirtina kryždirbystės ir kalvystės amatus pažinęs pašnekovas. – Tikrai gaila. Tokie amatai kaip audimas, kaip kryždirbystė – blėsta. Bus taip: tautodailininkų nebeliks, o vėliau bus kuriami nauji fondai amatams atgaivinti.“

Sausio 5 dieną Alytuje bus oficialiai atidaryti Tautodailės metai. Kartu su dar keliais bendraminčiais S. Kronis šia proga kitąmet planuoja suorganizuoti Aukštaitijos krašto tautodailininkų P. Galaunės vardo parodą – 200 kūrėjų pristatytų 800 dirbinių.

„Taip šiame krašte norėtume paminėti Tautodailės metus, tačiau kol kas turime neišspręstą klausimą, kur tokio dydžio ekspoziciją išstatyti. Mums reikia 300 kvadratinių metrų , tačiau Panevėžio dailės galerija dar nebaigta remontuoti. Teks dairytis po kitus Aukštaitijos miestus, –  garsiai svarsto tautodailininkas. – Paulius Galaunė yra mūsų krašto tautodailės pradininkas, rašęs knygas, organizavęs parodas ne tik čia, bet ir užsienyje. Jis kilęs iš Ukmergės krašto, bet tautodailininkų ir taip maža belikę, į dar smulkesnius vienetus nebesismulkiname, tad aukštaičiai vieni kitus palaikome. Norime, kad apie šį kūrėją ir jo darbus sužinotų kuo daugiau žmonių.“

Paties S. Kronio personalinė geležinių kryžių paroda artimiausiu metu papuoš Rokiškio dvarą.

„Kitaip jau neįsivaizduoju savo buvimo ant šios žemės: negaliu netęsti tradicijų, nekurti…“ – sako tautodailininkas, Rajono tarybos narys. – Nors šiuo metu gyvename geriausiai, palyginti su ankstesniais laikais, visada norisi truputį geriau, truputį daugiau. Džiaugiuosi, kad gyvenu čia, prisidedu savu indėliu prie ateities kūrimo, kultūros puoselėjimo. Artėjant gražiausioms metų šventėms verta visiems pasidžiaugi tuo, ką turime. Linkėčiau, kad  kiti metai nebūtų prastesni, žmonės atrastų savas priežastis nepalikti Lietuvos, o jauni žmonės dažniau prisiliestų ne tik prie naujausių technologijų, bet ir prie muzikos. Būtent meno supratimas yra gražiausias dalykas, lydintis žmogų gyvenime.“

AIK

Apollo

Tevyne

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.