Daugelis atėjusiųjų į šunų parodas kaskart ieško jose įdomios, originalios išvaizdos šunų. Viena tokių, Lietuvoje dar visai nepopuliari, bet kelią į madas pradėjusi skintis Norvidžo terjero veislė. Du tokius gražuolius namuose auginanti Anžela Kotova sako, kad šie šuniukai kaip bulvių traškučiai – įsigijus vieną, norisi daugiau.
Moters namuose šiuo metu kartu su senbuvėmis Mamamia ir Fenolina gyvena dar trys jaunos mažylės, kurios ieško naujų šeimininkų. „Tai nauja ir reta veislė Lietuvoje. Šalyje jų yra vos 35. Užsienyje ji labai populiari, nes tokius šuniukus miesto sąlygomis labai patogu auginti. Vieną kalytę parsivežiau iš Čekijos, kitą pirkau Klaipėdoje, o kergti važiavome net į Maskvą“, – pasakoja A. Kotova.
Moteris su viena iš augintinių dalyvauja parodose, kurios vyksta ne tik Lietuvoje. Šiuo metu Anžela kartu su kalyte intensyviai ruošiasi tarptautinei parodai Vokietijoje, Leipcige. Anžela pripažįsta, kad dalyvavimas su augintiniais tokio pobūdžio renginiuose yra ne tik hobis – po truputį tai tampa gyvenimo būdu, nes kiekvienam parodoje dalyvaujančiam gyvūnui nuolatos reikia skirti daug priežiūros. Maistas turi būti puikiai subalansuotas, kailis išpuoselėtas, o šuns dresūrai būtina skirti pakankamai laiko.
Rinkosi dvejus metus
Lietuvoje dar neįprastos veislės šuniukų šeimininkė pasakoja, kad naujojo šeimos nario ieškojo dvejus metus ir pasirinko tada dar jai pačiai nežinomą Norvidžo terjero veislę. Rinkosi ilgai, skaitė atsiliepimus internete, domėjosi, nes Anželai buvo labai svarbu šuns dydis, kailis ir charakteris.
„Gyvendama bute negalėjau sau leisti auginti didelį šunį, labai mažo – nenorėjau. Tai galvojau – pirksiu mažesnį, bet ne dekoratyvinį. Kilimas iš šuns plaukų namuose – tai yra mano gyvenimo baisi patirtis, tad nusprendžiau pasirinkti šuniuką iš šiurkščiaplaukių veislės. Šunų augintojai su patirtimi man aiškino, kad šiurkštus plaukas turi daug pliusų: plaukai nesivelia ir praktiškai tokie šunys nesišeria. Purvas ir smėlis nuo tokio kailio savaime nubyra ir namuose purvo nebūna. Jų kailis be kvapo, net kai sušlampa. Be to, man reikalingas šuo kompanionas, su kuriuo galėčiau keliauti į svečius, pasivaikščioti viešose vietose be baimės, kad mano šuo bėgios, los iš baimes ir iš džiaugsmo, kai reikia ir kai nereikia, kad nieko neužpuls ir neišgąsdins. Vadinasi, šuo turi būti stabilios psichikos, ramaus būdo, „neskandalistas“. Pagal tokio tipo atranką – mano pasirinkimas buvo Norvidžo terjeras“, – pasakojo A. Kotova.
Drąsūs, bet atsargūs
Norvidžas – Britų veislės medžioklinis šuo ir vienas mažiausių šunų tarp visų šiuo metu esančių terjerų. Jų ūgis siekia 26 cm, o svoris 6–7 kilogramus. XIX amžiaus septyniasdešimtaisiais metais šios veislės keturkojai buvo išvesti Norwich mieste ir gavo savo pavadinimą. Norvidžai iš prigimties yra tikrieji terjerai – nuotykių ieškojimas, tyrinėjimas yra didžiausias šių keturkojų šeimos narių hobis. Jie yra medžiotojai (nors šiuo metu šiai funkcijai nenaudojami).
Būdamas terjeras, Norvidžo veislės šuo savyje turi pagrindinius, būdingus terjerams privalumus, tokių kaip intelektas, draugiškumas, drąsa, atsargumas, bei neturi terjerams būdingų neigiamų bruožų, tokių kaip polinkis į nervingumą, lojimas visur ir visada.