Seimas antradienį planavo balsuoti dėl įpareigojimo mobiliojo ryšio operatoriams ekstremalios situacijos ar karantino metu teikti duomenis apie asmenų buvimo vietą, tačiau pataisų priėmimas nukeltos.
Valdančiųjų „valstiečių“ atstovo Jono Jaručio siūlymu, Seimas galutinį balsavimą dėl jų priėmimo perkėlė į kitą plenarinį posėdį, jis planuojamas po savaitės, antradienį.
„Norisi šį pakankamai jautrų klausimą priimti šviesia galva“, – sakė parlamentaras. Seimas pritarė jo siūlymui.
Elektroninių ryšių įstatymo pataisas dėl galimybės valdžios institucijoms gauti duomenis apie gyventojų judėjimą pateikė Susisiekimo ministerija.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius pataisas argumentavo siekiu užtikrinti visuomenės saugumą, daliai asmenų dėl koronaviruso epidemijos paskelbto karantino metu nesilaikant izoliacijos taisyklių.
Kai kurie opozicijos atstovai projektą kritikavo sakydami, kad pataisomis įteisinamas masinis žmonių sekimas ir taip šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės.
Projektą svarstęs Seimo Ekonomikos komitetas jį pakoregavo pagal Seimo narių teiktus siūlymus: nustatyta, kad operatoriai turės teikti tik asmenų buvimo vietą, bet ne srauto duomenis, kaip numatyta pirminiame projekte.
Taip pat numatyta, kad galimybė valdžios institucijoms gauti asmens buvimo vietą galios tik ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu, bet ne paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį.
Asmuo turės būti informuojamas apie sprendimą rinkti jo buvimo vietos ir judėjimo duomenis, suteikiama teisė sprendimą dėl duomenų rinkimo skųsti. To nebuvo pirminiame projekte.
Prieš projektą kalbėjęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas jį vadino ydingu.
„Atkreipsiu dėmesį, kad kitos šalys, vykdydamos panašias priemones, ima visai kitus duomenis. Italijoje elektroniniai duomenys iš telekomunikacijų paslaugų teikėjų gali būti renkami, bet jie naudojami apibendrintai, pavyzdžiui, pažiūrėti, ar kuriame nors regione abonentai judėjo daugiau ar mažiau, judėjo daugiau kaip 10 kilometrų, išvažiuodavo iš pavojingos teritorijos, ar mažiau“, – kalbėjo konservatorius.
„Šiuo atveju tų stabdžių, ribų nėra, tik viena aplinkybė nurodyta, kad pasibaigus nepaprastajai padėčiai ar karantinui tie duomenys sunaikinami“, – teigė parlamentaras.
Jo frakcijos kolega, Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma teigė, kad galbūt žmogaus teises pažeidžiančias nuostatas komitetas ištaisė.
„Tie nuogąstavimai, kurie buvo išsakyti, didele dalimi ištaisyti, neliko ypatingos, karo padėties, liko tik ekstremali padėtis, liko tik galimybė gauti vietos nustatymo duomenis, išbraukėm duomenų srautą, kuris kėlė dviprasmiškų galimybių, ir dabar manau, kad tikrai tokiam projektui galima pritarti“, – sakė J. Razma.
„Didelių žmogaus teisių pažeidimų aš neįžvelgčiau, kai mes komitete projektą esmingai pakeitėme“, – teigė konservatorius.
Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė teigė, kad „projektas yra pavojingas“, o galimybė kontroliuoti žmonių buvimo vietą galima ir be įstatymo pakeitimo.
„Nereikia įstatymo projekto, kad būtų kontroliuojamas žmogaus karantinavimasis, tam yra mobiliosios programėlės, kurios seka tik vietą, tam jau yra Lietuvoje veikiantys sprendimai, nereikia žiūrėti į Pietų Korėją ar Singapūrą, Vilniuje yra sprendimas. (…) Galima prisiregistruoti prie elektroninių valios vartų, susieti save su google vietos sąsaja, ir tokiu būdu bus žinoma tavo buvimo vieta“, – sakė parlamentarė.
Projektą pristatęs susisiekimo ministras J. Narkevičius teigė, kad pakeitimus paskatino „spartus COVID-19 plitimas ir su tuo susijusios grėsmės“.
J. Narkevičius pažymėjo, kad duomenys „neaprėpia visų gyventojų, o tik tuos asmenis, kuriems būtina izoliacija“, o sparčiai plintanti infekcija rodo, jog žmonių sąmoningumu kliautis nepakanka.
„Pagal jūsų logiką, viskas turėtų remtis sąmoningumu. Jei žmogus sąmoningas, jis būna saviizoliacijoje, jis nekelia grėsmės artimiesiems, kitiems asmenims, tada mes turėtume ne tokį skaičių užsikrėtusiųjų, o mažesnį. Tačiau ekstremalioji situacija ir yra ekstremalioji tam, kad (valdžios institucijos – BNS) turėtų įgaliojimus užtikrinti kitų asmenų saugumą“, – teigė J. Narkevičius.