Įkūrimo metines Panevėžio kraštotyros muziejus sutinka paskendęs remonto darbuose

Įkūrimo metines Panevėžio kraštotyros muziejus sutinka paskendęs remonto darbuose

Raimonda MIKUČIONYTĖ / Luko VARANAUSKO nuotr.

1925 m. sausio 18 d., minint Klaipėdos krašto prijungimo antrąsias metines, seniausiame Panevėžio miesto pastate, buvusiame Upytės pavieto teismo archyve, buvo iškilmingai atidaryta pirmoji muziejaus ekspozicija.

Šiandien, sausio 18-ąją, Panevėžio kraštotyros muziejus mini 94 metų sukaktį.

BIC

Kitus metus sutiks atsinaujinęs

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė, naujienų portalui JP pasakojo, kaip mini sukaktį muziejus ir koks jis bus, kai švęs 95 metų jubiliejų.

„Daugeliui atrodo, kad vykstant remonto darbams, muziejininkai neturi ką veikti. Tai – netiesa. Juolab kad laukia dideli darbai – naujų ekspozicijų įrengimas, kai bus suremontuoti du muziejaus pastatai. Kol vyksta remontai, su dizaineriais deriname, kaip atrodys naujos ekspozicijos, kokios temos dominuos, ką būtina parodyti panevėžiečiams. Visi minėti darbai su dizaineriais aptarti iki 2018 metų gruodžio mėnesio. Viskam būtina pasiruošti iš anksto. Baigus remontus, o jie bus baigti birželio mėnesį, įrenginėsime naujas ekspozicijas. Visa tai muziejaus lankytojams bus pristatyta 2020 metų sausio mėnesį, kai muziejus švęs 95-ąjį jubiliejų“, – sakė muziejininkė ir teigė, kad jubiliejų muziejus pasitiks atsinaujinęs.

Kuria naujas ekspozicijas

Pasak J. Gaidelienės, Panevėžio muziejus, minėdamas 94-ąjį gimtadienį, jau galvoja apie 95 metų jubiliejų.

„Planuojama, kad 2020 metų pradžioje Panevėžio kraštotyros muziejus po rekonstrukcijos atvers duris lankytojams gerokai pasikeitęs: modernus, inovatyvus, patrauklus. Ekspozicijų rengimas yra įdomus kūrybinis procesas, reikalaujantis aukšto profesionalumo, patirties, imlus laikui darbas. Muziejininkai jau kuria būsimas ekspozicijas: „Aukštaičių etnografija“, „Nuo pirmųjų gyventojų iki modernėjančio miesto“, „Raudonasis teroras Panevėžyje“ (autentiškoje vietoje pastato rūsyje, kuriame 1941 m. naktį iš birželio 25 d. į 26 d. sovietų saugumiečiai žiauriai nukankino Panevėžio apskrities ligoninės gydytojus Juozą Žemgulį, Antaną Gudonį, Stasį Mačiulį, medicinos seserį Zinaidą Kanevičienę ir dar tris panevėžiečius), „Panevėžys 1940–1990 metais“. Tai bus apie miesto raidą sovietmečiu, atskleidžiant epochos daugiaprasmiškumą ir kontraversiškumą“, – pristatė naujienas muziejaus direktoriaus pavaduotoja ir sakė, kad kitame pastate bus įrengtas edukacinis centras su trimis edukacinėmis klasėmis (miesto kultūros, gamtos, etninės kultūros) bei modernus Restauravimo centras.

Nesėdi sudėję rankų

Išgirdusi klausimą, ką veikia muziejininkai muziejaus rekonstrukcijos laikotarpiu, J. Gudelienė tvirtino, kad sudėję rankų tikrai nesėdi.

„Lankytojai laukiami dviejuose muziejaus filialuose: seniausiame Panevėžio pastate veikiančioje ekspozicijoje „Upytės bajorai“ ir Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje. Renginių metu arba specialiai užsisakius, kviečiame „Cido“ arenoje susipažinti su muziejininkų naujai parengta inovatyvia Panevėžio sporto istorijos ekspozicija „Sveikame kūne – sveika siela”. Beje, gruodžio mėnesį muziejaus edukatorės pravedė 65 edukacines programas, kuriose dalyvavo 1280 lankytojų. Toks skaičius, kai neveikia didžioji dalis ekspozicijų ir mažai erdvių, įspūdingas“, – didžiavosi darbais muziejininkė ir teigė:

„Muziejaus edukacinėse klasėse bei pagal lankytojų pageidavimus jų pasirinktose erdvėse vedami įvairūs edukaciniai užsiėmimai istorijos, gamtos, etnokultūrine temomis. Beje, per 2018 metus muziejus priėmė, aprašė ir įvertino 4046 vienetų naujų eksponatų, tad per 94 veiklos metus viso muziejuje saugoma 113 062 vnt. eksponatų.“

Panevėžio miesto savivaldybė Moigių pastatų komplekso modernizavimo projektui įgyvendinti gavo beveik 1,2 mln. Eur ES investicijų. Daugiau kaip 327 tūkst. Eur sudarys miesto indėlis.

Panevėžio kraštotyros muziejaus remontas

 Iš muziejaus istorijos

Pirmojoje Kranto gatvėje įsikūrusio muziejaus ekspozicijoje buvo Istorijos, Gamtos, Numizmatikos ir Keramikos skyriai. 1927 m. įsteigtas Archeologijos skyrius, Keramikos skyrius tapo Liaudies meno, o nuo 1934 m. – Etnografijos skyriumi.

Kranto gatvėje muziejus veikė neilgai, iki 1932 m. Gausėjant eksponatų ir plečiantis ekspozicijai, teko ieškoti erdvesnių ir geresnių patalpų. Muziejus kelis kartus kraustėsi iš vieno pastato į kitą.

Antrojo pasaulinio karo metai muziejui atnešė didelių sukrėtimų. Tais metais veikė Archeologijos ir Gamtos, buvo ruošiamos atidaryti Etnografijos ir Visuomeninio gyvenimo istorijos ekspozicijos.

Pokario metai muziejui buvo nelengvi. 1945 m. jis įsikėlė į Respublikos g. 3 pastatą, kuriame gyvavo ilgiausią tarpsnį – net keturiasdešimt metų. 1947 m. atidaryta pirmoji pokarinė ekspozicija. Ją sudarė Archeologijos, Numizmatikos, Istorijos, Didžiojo Tėvynės karo, Socialistinis,Pramonės, Zoologijos skyriai. Mokslinė muziejaus veikla judėjo sunkiai – dažnai jame dirbo atsitiktiniai žmonės.

1954 m. muziejaus direktore pradėjo dirbti Jadvyga Rimšelienė (šias pareigas ji ėjo iki 1988 m.). Padėtis muziejuje ėmė keistis. Prasidėjo nuoseklus rinkinių dokumentavimo ir tvarkymo darbas, atnaujintos reguliarios etnografinės ir archeologinės ekspedicijos. 1968 m. baigta įrengti teminė – chronologinė ekspozicija.

1985 m. muziejus persikėlė į naujas patalpas Vasario 16-osios g. 23, į rekonstruotą Moigių namų dalį. 1987 m. buvo atidaryta nauja ekspozicija. Ją sudarė du skyriai – Ikitarybinis ir Tarybinis. 1989 m. Tarybinė ekspozicija buvo nuimta, jos vietoje imta ruošti nuolatinė Gamtos ekspozicija.

Dideli pokyčiai muziejuje vyko Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Tuo metu jam vadovavo Gintaras Šileikis. 1990 m. Ikitarybinės ir Tarybinės istorijos skyriai perorganizuoti į Istorijos skyrių, pradėta keisti rinkinių tvarkymo sistema. Muziejus atgavo likusią Moigių namų dalį, buvo paruoštas jos rekonstrukcijos projektas.

1991 m. įsteigtas Etninės kultūros skyrius.

1993 m. muziejui perduota Smilgių etnografinė sodyba.

AIK

AMES

Kraujo labaratorija

KTU

Basakojis

NĖRA KOMENTARŲ

Atsakyti

JP.LT už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.LT pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.