Lietuva neturi aiškios ir nuoseklios laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos. Modernizavimo procesas vyksta ilgiau nei 10 metų, tačiau esminių rezultatų nėra pasiekta, teigia auditą atlikusi Valstybės kontrolė.
Auditas parodė, kad Vyriausybei vis nukeliant terminus, įkalinimo sąlygos ir toliau neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, o modernizavimas kasmet brangsta ir didina valstybės finansinę naštą.
Taupios ir veiksmingos bausmių vykdymo sistemos kūrimui ir plėtojimui skirta programa „Bausmių sistema“, kurios įgyvendinimui 2015 metais Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas panaudojo 67,1 mln. eurų. Iš jų – 1,4 mln. eurų Norvegijos paramos ir bendrojo finansavimo lėšos.
Programos vykdymą išanalizavę valstybės auditoriai nustatė, kad šios sistemos kūrimui labiausiai trukdo užsitęsęs laisvės atėmimo vietų modernizavimas ir nepakankamai kryptingas požiūris į investicijų planavimą.
„Vyriausybės 2004 metais patvirtinta laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa iki šiol jau buvo keičiama 3 kartus ir kaskart, nė vienos programos nespėjus pilnai įgyvendinti, buvo keičiami objektai, jiems modernizuoti reikalingos lėšos ir terminai“, – teigia Valstybės kontrolė.
Auditoriai teigia, kad modernizavimo programą įgyvendinantys Teisingumo ministerija ir Kalėjimų departamentas jai skiria nepakankamai dėmesio – nesudarė programos įgyvendinimo plano, nenumatė projektų įgyvendinimo apimčių ir siektinų tarpinių programos įgyvendinimo rezultatų.
Be to, šiuo metu įgyvendinama modernizavimo programa neparodo tikros modernizavimo apimties ir lėšų poreikio. Faktiškai programoje numatytam objektų modernizavimui numatomas didesnis finansavimas, o kai kurių objektų statybos ir rekonstravimo apimtys neatitinka programoje numatytų. Dėl to lieka neaišku, kiek šis procesas valstybei kainuos ir kada bus pasiekta rezultatų.
Užsitęsus procesui, sparčiai didėja dėl netinkamų įkalinimo sąlygų į teismus besikreipiančių asmenų skaičius ir jiems išmokamų išmokų suma. 2015 m., palyginti su 2013 m., asmenų, kuriems išmokėtos išmokos, skaičius padidėjo daugiau nei 6 kartus – iki 935. Išmokama suma per šį laikotarpį išaugo daugiau nei 19 kartų ir pernai siekė jau apie 1 mln. eurų.
„Auditorių vertinimu, nustatytas problemas ir trūkumus būtina spręsti, nes valstybės patiriama finansinė našta, tikėtina, tik augs“, – teigia kontrolieriai.
2009 metų rugsėjį Vyriausybė pritarė Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijai. Iki 2017 metų planuota pastatyti modernias įkalinimo įstaigas Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio regionuose ir Pravieniškėse (kalėjimą), modernizuoti Kybartų pataisos namus, Alytaus pataisos namus, Pravieniškių pataisos namus, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių–pataisos namus, uždaryti (iškelti) šiuo metu veikiančius Lukiškių tardymo izoliatorių–kalėjimą, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Vilniaus pataisos namus, Panevėžio pataisos namus, Marijampolės pataisos namus ir Šiaulių tardymo izoliatorių.
Lukiškių kalėjimas tebeveikia miesto centre ir nėra uždarytas. Derybos dėl Lukiškių kalėjimo iškeldinimo pagal viešosios ir privačios partnerystės projektą (PPP) yra žlugusios. Kadangi tiekėjų siūlomos PPP kainos 2,3 karto viršijo planuotą 30,08 mln. eurų projekto vertę, 2015 m. liepą-rugsėjį Kalėjimų departamentas dėl to prašė Finansų ministerijos, „Investuok Lietuvoje“ ir Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų komisijos išvadų. Pastarajai pateikus savo rekomendacijas, spalį konkursas nutrauktas.
Laisvės atėmimo vietų ligoninėje šiemet vasarą pradėjo veikti Pravieniškėse.
Lietuvos įkalinimo įstaigose laikoma apie 7 tūkst. nuteistųjų ir suimtųjų.
