Į siūlymus iškelti „Grigeo Klaipėdą“ iš miesto centro akcininkas numoja ranka

AutoriusPAULIUS VILUCKAS (BNS)FotoBNS

Klaipėdoje augant nepasitenkinimui dėl nemalonių kvapų, sklindančių nuo šalia miesto centro esančio kartono gamybos fabriko „Grigeo Klaipėda“, vėl keliama idėja šią uoste veikiančią įmonę iškelti atokiau.

„Grigeo Klaipėdos“ vadovybė tvirtina, kad gamyklos iškėlimo klausimas nėra svarstomas.

Pasak didžiausio „Grigeo“ akcininko Gintauto Pangonio, svarstyti naujo fabriko statybą, kai įmonė turi kitų  bėdų, dabar būtų nelogiška.

Praėjusį savaitgalį prie „Grigeo Klaipėdos“ fabriko surengto mitingo organizatoriai teigė, kad aplink Nemuno gatvėje stovinčią gamyklą gyvenantys žmonės nuolat jaučia „aštrų, gerklę graužiantį chemijos kvapą“. Anot jų, nuo gegužės vidurio iki birželio pradžios, kai fabrikas neveikė, kvapų situacija buvo pastebimai pagerėjusi.

Mitinge dalyvavęs buvęs ilgametis uosto vadovas Arvydas Vaitkus sakė, kad ieškant būdų, kaip sumažinti nuo „Grigeo Klaipėdos“ sklindančią smarvę, reikia svarstyti ir šios bei kitų taršių įmonių iškėlimą atokiau nuo miesto centro.

„Šiuolaikiniame pasaulyje yra technologinių priemonių – kas liestų oro gaudykles, oro išvalymą, praktiškai yra įrenginių, kurie gali išvalyti orą beveik idealiai“, – BNS teigė A. Vaitkus.

„Bet mes turime omenyje tai, kad ši gamyba vyksta Klaipėdos miesto centre, vos ne senamiestyje (…) Patrauklu būtų tokio pobūdžio įmones iškelti į atokesnius rajonus, kuriuose nebūtų tankiai apgyvendintų zonų“, – pridūrė jis.

A. Vaitkaus teigimu, dėl nuo „Grigeo Klaipėdos“ sklindančių kvapų aplinkinių rajonų žmonių gyvenimo kokybė „jokiu būdu neatitinka XXI amžiaus ES valstybės gyvenimo kokybės“.

„Statant naują gamyklą, atsirastų galimybė pareikalauti atitinkamų technologinių įrangų, kurios leistų minimalizuoti poveikį aplinkai“, – pabrėžė politikas.

„Grigeo“: iškėlimo klausimo valdybos darbotvarkėje nėra

„Grigeo“ grupės stambiausias akcininkas G. Pangonis sako girdėjęs apie svarstymus iškelti „Grigeo Klaipėdą“ iš centro, tačiau apie tai su niekuo nekalbėjęs. Jis taip pat teigė, kad komentuoti yra anksti, nes klausimo įmonės valdybos darbotvarkėje nėra.

„Šiuo klausimu, aš esu tik valdybos narys. Yra vadovai, valdybos pirmininkas, tai jie rūpinasi tais klausimais, tai aš negalėčiau atsakyti į tą klausimą, nes su niekuo apie tai nesu kalbėjęs“, – BNS tvirtino G. Pangonis.

43,5 proc. „Grigeo“ akcijų netiesiogiai valdantis G. Pangonis, iki Kuršių marių taršos skandalo buvęs ir „Grigeo Klaipėdos“ valdybos pirmininku, sako, kad fabriko iškėlimas yra ne vien jo atsakomybė – jo, kaip akcininko galios esą yra apribotos.

„Čia galbūt šiek tiek ir pajuokausiu, bet akcininkas turi teisę gauti dividendus, jeigu turi daugiau (akcijų – BNS), dalyvauti susirinkime, palikti testamentu akcijas ir viskas“, – sakė jis.

Anot G. Pangonio, „Grigeo Klaipėdos“ prioritetas šiuo metu turėtų būti klausimai, susiję su Kuršių marių taršos skandalu ir koronaviruso krize.

„Svarstyti naujo fabriko statybą, kai yra tiek bėdų, šiandien yra nelogiška“, – tvirtino jis.

Šiemet nuo Kuršių marių taršos skandalo ir koronaviruso krizės jau nukentėjusios „Grigeo Klaipėda“  vadovas Tomas Eikinas po susitikimo su bendruomenių atstovais tvirtino, kad jau rudenį bus pradėti blogų kvapų monitoringo sprendimai.

Visuomenininkai tokius pareiškimus vadino „viešųjų ryšių akcija“ ir pabrėžė, kad „Grigeo Klaipėda“ tvarkyti kvapų problemą žada jau ne vienerius metus.

T. Eikinas sako, kad įmonės tikslas yra atnaujinti pirminį nuotekų valymą jos pačios įrenginiais Dumpiuose ir nustatyti blogų kvapų priežastis.

„Pačiame fabrike, Nemuno gatvėje, turime nustatyti priežastis ir rasti geriausią būdą tų kvapų neutralizavimui. Kol kas mes koncentruojamės į tai“, – BNS sakė jis.

Yra sektinų pavyzdžių

A. Vaitkus sako, kad siekiant iškelti „Grigeo Klaipėdą“ ir kitas nemalonius kvapus skleidžiančias, taršias įmones iš Klaipėdos centro, būtų galima panaudojant ES lėšas – tačiau tam reikėtų Vyriausybės pritarimo.

„Šiuo metu kaip tik rengiamas naujas dokumentas ES lėšų skirstymui ir galvočiau, kad mūsų valstybė, turinti nemažai problemų užterštumo klausimais, galėtų skirti prioritetą būtent duodant pinigus pagelbėti sprendžiant ekologines problemas“, – sakė jis.

Anot jo, gerų pavyzdžių, kaip iš miestų centrų iškeliama tarši ūkinė veikla, yra tiek Vakarų Europoje, tiek kaimyninėse valstybėse.

„Dirbant uosto direkcijoje, analogiškus pavyzdžius mačiau Europoje, pavyzdžiui, Rygos uostas, siekdamas iškelti anglių terminalą, pasinaudodamas ES pagalba, jį iškėlė į kitą pusę, atitolusį rajoną nuo miesto centro“, – pasakojo A. Vaitkus.

Jo teigimu, rengiant 2019 metų pabaigoje priimtą bendrąjį uosto planą buvo minėta, kad galimybės plėstis Klaipėdos uostui yra gana ribotos, todėl, jei būtų iškelta „Grigeo Klaipėdos“ gamykla, jos teritorijoje būtų logiška plėstis uostui.

„To plano rengimo procese ne kartą buvo minėta, kad Klaipėdos uostas turi pačią siauriausią zoną ir, aišku, tai kažkada baigsis. Visos tos zonos, teritorijos, jos bus pilnai išnaudotos“, – sakė buvęs uosto vadovas.

„Be abejonės, ta teritorija, kuri yra užimta „Grigeo“ fabriko statiniais ir įranga, ji galėtų būti panaudota uostui“, – pridūrė jis.

Tuo pat metu A. Vaitkus sako, kad kai kurios uosto teritorijos – pavyzdžiui, ties Žiemos uostu ar Senamiesčio zona – perspektyvoje galėtų būti atiduotos miesto bendruomenei, o naujos teritorijos – įsisavintos toliau nuo gyvenamųjų rajonų.

Daugiau kaip 120 metų veikiantis kartono fabrikas buvo įkurtas tuometinėje Malūnų gatvėje (dabartinėje Nemuno gatvėje), jis užėmė apie 29 ha teritoriją.

Sovietų okupacijos laikais jis buvo nacionalizuotas, po nepriklausomybės, 1994 metais – privatizuotas ir veikė „Klaipėdos kartono“ pavadinimu. Vykstant privatizacijos procesui, kartono gamybos veikla buvo atskirta ir didelė dalis tuometinio Klaipėdos celiuliozės ir popieriaus kombinato teritorijos panaudota uosto krovai.

Nepaisant to, fabrikas iki šiol išlieka Klaipėdos uosto teritorijoje – jis veikia jūrų krovinių kompanijos „Bega“ kaiminystėje.

2010 metais „Klaipėdos kartoną“ įsigijo „Grigeo“ įmonių grupė, 2015 metais bendrovę pervadinusi į „Grigeo Klaipėdos kartonas“, 2017 metais – į „Grigeo Klaipėdą“.

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kamčiatkos pakrantėse – negyvi jūros gyvūnai, žmonės taip pat pasijuto blogai

confident-noyce

Lietus ir vėjas išsklaidė pastarosiomis dienomis fiksuotą padidėjusį oro užterštumą

confident-noyce

Teisėsauga tiria K. Komskio įmonės veiklą Lentvario dvare

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau