8.3 C
Panevėžys
Pirmadienis, 15 balandžio, 2024

I. Šimonytė: „Lietuva 2050“ gairių įgyvendinimas priklausys nuo gebėjimo reaguoti į išorės veiksnius

AutoriusŽygimantas Šilobritas (ELTA)Fotolrv
I. Šimonytė.

Ingrida Šimonytė teigia, kad nors ateities viziją „Lietuva 2050“ yra paremta idealiu scenarijumi neapibrėžtumo laikotarpyje, jame nubrėžtos gairės yra svarbios. Visgi, anot jos, sugebėjimas sekti planu priklausys nuo Lietuvos ir jos sąjungininkų gebėjimo reaguoti į tokius išorinius veiksnius, kaip pasaulio fragmentacija.

„Šioje strategijoje mes sudėliojome idealų scenarijų. Žinoma, jis nebūtinai nutiks 100 proc. taip, kaip numatyta, bet bent jau žinosime kryptį. Ir turėsime institucijas, politines ir švietimo sistemas kurios leis judėti link taško, kuriame nori būti“, – Amerikos verslo rūmų Lietuvoje organizuotos diskusijos apie ateities vizijos „Lietuva 2050” dokumentą metu kalbėjo I. Šimonytė.

„Mes suprantame demografijos, klimato kaitos, geopolitinės situacijos, technologijų ir demokratijos iššūkius. Ir apėmus visą tai, galima pavadinti vienu žodžiu – „neužtikrintumas“. Ir šis neužtikrintumas artimuoju laikotarpiu nepradings. Bet tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo partnerių, nuo to kaip visi elgsimės matydami, kad globalizacijos procesas juda link fragmentacijos ir pasaulio skilimo į dvi dalis“, – aiškino ji.

Premjerė taip pat paminėjo, kad ši pasaulio fragmentacija gali parodyti, jog „demokratiškasis“ pasaulis yra daug mažesnis, nei atrodo dabar. Be to, nors ji nemano, kad netolimoje ateityje bus susidurta su demokratijos „atsitraukimu“, tendencijos nėra raminančios.

„Gali nutikti taip, kad demokratija atsitrauks. Ar tai realistiška? Aš nemanau, kad tai gali nutikti artimoje ateityje, bet kai žiūrime pasauliniu lygiu, matome, kad pasaulinė tendencija nėra labai pozityvi“, – paminėjo ji.

Kalbėdama apie vizijos iššūkius, ji taip pat atkreipė dėmesį į švietimo sistemos problemas, kadangi ši Lietuvoje yra dažnai reformuojama, bet vadovaujantis pasenusiu modeliu. Tuo metu, pasak jos, švietimo sistema turi būti keičiama nuo pagrindų, atsižvelgiant į naujas technologijas ir jų poveikį ekonomikai.

„Mes tikimės turėti ne tik keisti pradinį, vidurinį ir aukštesnįjį švietimą, bet visą sistemą ir žmonių mentalitetą, kas leistų užtikrinti jų pasiruošimą ateičiai. Bet tam reikia resursų, laiko ir susitelkimo. Ir žinoma, kai kas 4 metus turime švietimo reformą dėl rinkimų ciklų, nesigauna sekti tendencija“, – sakė premjerė.

„Daug kur mes vis dar matome pagal 20 amžiaus sistemą, kur siekiame standartizuoto temų supratimo, kuris testuojamas pažymint varneles kvadratėliuose. Bet tai nėra tai, ko reikia naujai ekonomikai ir naujoms technologijoms, kurių atėjimą matome“, – pridūrė ji.

Diskusijos metu paklausta apie Lietuvos sveikatos sistemos problemas I. Šimonytė paminėjo, kad jų optimizacija susiduria su problemomis dėl kai kurių visuomenės grupių ir politikų nenoro panaikinti neefektyvias regionuose esančias sistemas.

„Daugelis mūsų sveikatos paslaugos struktūros yra paveldėta iš sovietmečio ir vis dar nėra optimalios. Ir mes turėjome daug problemų siekdami suefektyvinti šias paslaugas. Prie to prisideda ir kai kurių savivaldybių gyventojų noras turėti paštą, ligoninę, bankų ir mokesčių inspekcijos atstovus kažkur šalia. Net turėjome kandidatą į prezidentus kuris žadėjo būtent tą“, – komentavo I. Šimonytė.

„Mes turime imtis sprendimų, kurie atspindi demografinę realybė ir pokyčius. Ir jeigu matome, kad žmonės iš regionų vyksta į didesnius centrus, kad būtų aptarnauti, tu nelabai priversi jų vykti kur kitur“, – pridūrė ji.

Visgi, ministrė pridūrė, kad šiuo metu vis dar egzistuoja galimybė užtikrinti, kad 2050 m. gyvensiantys pagyvenę asmenys pasižymės geresne sveikata.

„Kai mes kalbame apie senstančią visuomenę, mes turime prisiminti, kad turime šansą per šiuos 30 metų užtikrinti, kad 2050 m. gyvensiantys vyresnio amžiaus žmonės bus sveikesni, nei dabar. Nes šiuo metu yra problema, kad pagyvenę asmenys turi po kelias sveikatos problemas. Bet nėra vėlu užtikrinti, kad 2050 m. jie būtų sveikesni“, – sakė ji.

Vizija „Lietuva 2050“ – ilgesnės negu 20 metų perspektyvos dokumentas, kuriame bendros kūrybos būdu kartu su ekspertais, piliečiais ir kitais bendrakūrėjais nustatoma Lietuvos ateities vizija, jai įgyvendinti reikalingos strateginės ambicijos ir poveikio rodikliai, rodantys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu.

Amerikos verslo rūmai Lietuvoje – tai didžiausi užsienio verslo rūmai Baltijos regione, atstovaujantys daugiau kaip 195 JAV, tarptautinių bei vietos įmonių. Asociacijos misija – atstovauti bendriems narių verslo interesams ir prisidėti prie verslo aplinkos gerinimo Lietuvoje.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Premjerė: Lietuva tikisi, kad derybos dėl Moldovos narystės ES prasidės vasaros pradžioje

confident-noyce

Premjerė: neįmanoma kalbėti apie regiono ekonominį vystymąsi ar bendrą gerovę nekalbant apie jo saugumą

confident-noyce

I. Šimonytė: gynybos stiprinimas turi tapti investicijų prioritetu

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau