17.7 C
Panevėžys
Trečiadienis, 24 liepos, 2024

I. Šimonytė džiaugiasi dėl Gynybos fondo įkūrimo: yra ne tiek mažai dalykų, dėl kurių galime sutarti

AutoriusIgnas Dobrovolskas (ELTA)FotoLRS

Premjerė Ingrida Šimonytė teigiamai vertina priimtą Valstybės gynybos fondo projektą. Anot jos, nors dėl kompromisų 2025 m. papildomos lėšos krašto apsaugai nebus optimalios, tačiau nuo 2026 m. užtikrintas stabilus ir tvarus finansavimas.

„Labai svarbu, kad Seimas sugebėjo susitelkti ir susitarti, nors buvo visokiausių abejonių, atvirų spekuliacijų dėl mano pačios intencijų nuoširdumo (…). Dalykų, dėl kurių galime susitarti pasirodė, kad yra ne tiek ir mažai. Galbūt poveikis 2025 m. dėl kompromisų, kuriuos teko padaryti vardan visų sprendimo priėmimo nebus toks, koks būtų optimalus, šiek tiek mažesnis“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.

„Bet 2026 m., kai pelno mokesčio padidintas tarifas papildys fondą pakankamai ženkliai, tada galima kalbėti apie stabilų ir tvarų finansavimą, kuris užtikrintų apmokėjimą sąskaitų tų pirkinių, kuriuos dabar matome, kaip neišvengiamai būtinus, kaip oro gynybos stiprinimą, nacionaline divizija, šaukimo reforma, Vokietijos brigada“, – pažymėjo ji.

I. Šimonytė taip pat tikino, kad 2025 m. siekiant užtikrinti reikiamas lėšas gynybai, teks ieškoti „kūrybinių sprendimų.

„Tai tvarus finansavimas ilguoju laikotarpiu, 2025 m. gal nėra idealūs, bet, mano supratimu, svarbiau yra pats sprendimas, negu idealumas kiekvienoje tarpinėje stotelėje. Nuo 2026 m. tikrai krašto apsaugos finansavimas ženklus ir tvarus, 2025 m. reikės ieškoti kūrybinių sprendimų“, – aiškino ministrė pirmininkė.

ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis, kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.

Ministrė prieš posėdį kalbėjo, kad didžioji dalis pajamų bus surinkta iš priimtų pelno mokesčio pakeitimų bei padidintų akcizų tarifų įvairiems produktams.

„Pirminiame projekte buvo prognozuota, kad 300 mln. eurų bus surinkta 2025 m., iš jų 50 mln. eurų susiję su vėliau priimamais sprendimais, t.y. Saugumo įnašo įstatymo. Dėl to turėsime diskusiją vėliau. Taip pat akcizų mokėjimas buvo išdėliotas per dvejus metus, reiškia, kad pirmaisiais metais bus šiek tiek mažiau pajamų ir iš jo bus apie 200 mln. eurų 2025 m.“ – tvirtino G. Skaistė.

„Tie sprendimai, kurie buvo sutelkti, beveik visi priimti, kad 2026 m. būtų pilna suma“, – aiškino ji.

Seimas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo dedamosios visam kurui pakėlimui.

Parlamentas pritarė ir tam, kad elektroninių cigarečių skysčio akcizas 2025-2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet.

Taip pat nutarta, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui bus 47 Eur/1 tūkst. l., žibalui 53,6 Eur/1 tūkst. l., naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliam, išskyrus gamtines dujas 66,8 Eur/t, akmens anglims 40,4 Eur/t, koksui ir lignitui 71 Eur/t ir šildymui skirtoms durpėms 24,8 Eur/t. Gazoliams saugumo dedamoji sieks 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliks 50 eurų/1 tūkst. l.

25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.

Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 metais ir vėlesniais metais.

Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.

Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m., planuojama, atneš 60 mln. eurų.

Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.

Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.

Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Seimo rinkimuose dalyvauti žada 19 partijų, 18 politikų nori kandidatuoti savarankiškai

confident-noyce

Konservatoriai neeilinės sesijos metu tikisi patvirtinti naująjį URK pirmininką: realiausiu kandidatu įvardinamas E. Zingeris

confident-noyce

A. Bubnys neatmeta galimybės kreiptis į prezidentą, prašant vetuoti LGGRTC reformą

confident-noyce

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau