Seimo kuluaruose atsiradus svarstymų, kad bankų solidarumo įnašas galėtų būti skirtas nebūtinai krašto gynybos infrastruktūrai, premjerė Ingrida Šimonytė šiai idėjai nepritaria. Pasak jos, įnašo skyrimas krašto apsaugai leistų neįvykti populistinei diskusijai, kokia kita socialinė grupė nusipelno papildomos paramos.
„Kadangi mes vis tiek kalbame apie tą laikotarpį, kada Europos Centrinis Bankas griežtina pinigų politiką ir kuris dar gali tęstis (…), tai mūsų vertinimu, vis dėlto, tokią įmoką reiktų susieti su labai konkrečiais dalykais, projektais, kurie gali būti per trumpą laiką padaryti, kurie svarbūs mums visiems, turintiems ir neturintiems paskolų, ir tai susiję su mūsų krašto gynyba“, – teigė I. Šimonytė.
„Tas pasiūlymas leistų nesileisti į populistinę diskusiją, kokia kita socialinė grupė nusipelnytų papildomos paramos. Krašto gynyba, infrastruktūra, yra kažkas, kas yra universaliai vertinga visiems, išskyrus žmones turinčius alternatyvius požiūrius į Lietuvos nepriklausomybę“, – pažymėjo ji.
Politikė tvirtino, kad dideli bankų pelnai yra vienkartinis efektas susiklostęs dėl išskirtinių aplinkybių ir dėl to nereikėtų solidarumo įnašo skirti paskolas turintiems žmonėms. Jos manymu, palūkanų didėjimas yra nemalonus dalykas, bet žmonės pasiėmę kreditus ilgajam laikotarpiui negalėjo tikėtis, jog EURIBOR visada išliks 0.
„Man atrodo, kad bankai patys turi galimybę keisti sutartis tiek su indėlininkais, tiek su skolininkais. Kita vertus, skolininkai, kurie pasirašinėjo sutartis, jie žinojo, kokias sutartis pasirašo, buvo vykdomas specialus testas pagal atsakingo skolinimo nuostatus, įvertinant kokį šoką žmonių pajamos gali atlaikyti“, – sakė premjerė.
„Suprantu, kad palūkanų didėjimas yra labai nemalonus dalykas, bet žmonės pasiėmę kreditus 20–25 metams sunkiai galėjo tikėtis, kad EURIBOR išliks 0 visą laiką, nes visą laiką buvo kalbama, kad ši situacija yra nenormali ir, kad taip tikrai nebus, ilgą laiką“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad Finansų ministerija kovo pradžioje parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart LB ir Finansų ministerija augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.
„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.
