Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, jog tik atnaujinus makroekonomines prognozes Vyriausybė priims kompleksinius sprendimus dėl antiinfliacinių priemonių. Anot jo, ministrų kabinetas neketina priimti atskirų sprendimų, pavyzdžiui, dėl degalų akcizų mažinimo.
„Manau, teiksime kompleksinius, o ne padrikus sprendimus atskirai dėl benzino, atskirai dėl dujų ar dar dėl kažkokių išmokų ir taip toliau“, – sakė premjerė.
„Šiandien tikrai nieko nežadėsiu“, – pridūrė I. Šimonytė.
Pasak Vyriausybės vadovės, bet kokios kompensacijos ar galimas akcizų mažinimas vyktų mokesčių mokėtojų pinigais, todėl reikia įvertinti, kuris sprendimas yra „moraliausias“.
„Mes kalbame apie infliacijos sumažinimo priemones, tarsi jos niekam nekainuotų – tik valstybei kažkokiai, kuri ateina ir stebuklingai dalykus padaro. Ne, tam yra naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, o kadangi biudžetas jau dabar yra deficitinis, tam būtų naudojama dar didesnė skola. Turime įsivertinti, kokiems sprendimams daugiau skolintis yra moraliausia“, – pabrėžė premjerė.
Jos teigimu, priimant sprendimus dėl degalų kainų, reikia įvertinti ir rinkos tendencijas.
„Šiandien pasakyti gerą sprendimą – tai panašu, kaip gaudyti krintančius peilius, nes per paskutinę savaitę naftos kaina nukrito penktadaliu. Tai labai svarbu, kaip atrodys tolesnė dinamika: ar tai bus laikinas kritimas, ar jis tęsis, nes tuomet tai atitinkamai persiduos ir į mažmenines kainas, o gal tokios tendencijos kaip tik pasikeis“, – sakė I. Šimonytė.
Finansų viceministras Gediminas Norkūnas šią savaitę pareiškė, jog Vyriausybė svarsto galimybę mažinti degalų akcizus, taip siekiant sumažinti jų kainas.
Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, sumažinus degalų akcizą į valstybės biudžetą nebūtų surinkta apie 127 mln. eurų. Tokiu atveju benzino litras galėtų atpigti 13 centų, o dyzelinas – 5 centais.
Vyriausybė anksčiau yra patvirtinusi planą, kad dyzelino akcizas nuo 2023 metų didės iki 410 eurų už 1 tūkst. litrų, nuo 2024 metų – iki 466 eurų, o nuo 2025 metų – iki 500 eurų.
